EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2026 06 03

COM(2026) 502 final

2026/0138(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos debesijos ir DI ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Debesijos ir DI plėtros aktas)

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2026) 502 final} - {SWD(2026) 502 final} - {SWD(2026) 503 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pastaraisiais metais debesijos ir DI technologijos, paslaugos ir taikomosios programos iš naujų koncepcijų virto nepakeičiamais mūsų ekonomikos ir visuomenės veikimą grindžiančiais ramsčiais. DI atveria precedento neturinčių galimybių nuo automatizavimo ir duomenimis grindžiamo sprendimų priėmimo iki prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų, o debesijos kompiuterija suteikia kompiuterijos išteklius, programinės įrangos dedamąsias ir sąsajas, būtinas veiksmingam DI kūrimui ir diegimui. Dėl spartaus DI plitimo atsirado beprecedentis ir vis didėjantis kompiuterijos pajėgumų poreikis. Taigi kompiuterijos infrastruktūra nebėra vien techninis turtas, bet tapo strateginiu ištekliumi, kuris yra itin svarbus Sąjungos ekonominiam saugumui, suverenumui, atsparumui ir konkurencingumui.

Kaip teigiama Mario Draghi pranešime „Europos konkurencingumo ateitis“, ES turi išlaikyti poziciją tose srityse, kuriose būtinas technologinis suverenumas, pavyzdžiui, saugumo ir šifravimo (suverenios debesijos sprendiniai) srityse, ir taip sumažinti kritinę išorės priklausomybę, stiprindama vidaus debesijos ir DI pajėgumus ir infrastruktūrą. Šiuo tikslu M. Draghi pranešime Europos Komisija raginama imtis tikslinių veiksmų, kuriais būtų siekiama susigrąžinti ir išlaikyti duomenų ir debesijos kompiuterijos paslaugų kontrolę, išplėsti vidaus kompiuterijos pajėgumus ir sukurti tvirtą finansinį ir talentų smagratį inovacijoms skatinti.

Šie tikslai vėliau buvo įtvirtinti Europos DI žemyno veiksmų plane, kur pateiktos strateginės veiksmų gairės, kaip užtikrinti Europos lyderystę DI srityje. Siekiant šio tikslo labai svarbus ryšys tarp penkių pagrindinių sričių: kompiuterijos infrastruktūros, duomenų, įgūdžių, DI algoritmų kūrimo bei diegimo ir reglamentavimo supaprastinimo. Šiuo metu diegiant DI fabrikus ir DI gigafabrikus siekiama suteikti plačią prieigą prie didelio pajėgumo naujos kartos kompiuterijos išteklių Europos įmonėms ir tyrėjams, kuriems reikia DI pajėgumų. Be to, ES turi plėsti savo debesijos ir duomenų centrų pajėgumus, kad būtų remiamas platesnis DI diegimas ir sklaida.

Riboti Sąjungos duomenų centrų pajėgumai kelia reikšmingą grėsmę jos gebėjimui pasinaudoti skaitmenine transformacija ir priimti DI grindžiamus sprendimus, visų pirma tuos, kuriems reikia mažos delsos kompiuterinių pajėgumų. Sparčiai diegti duomenų centrus ES trukdo visų pirma kelios kliūtys. Kadangi duomenų saugojimo ir tvarkymo poreikiai toliau didėja, visų pirma dėl didėjančio DI darbo krūvio, dėl duomenų centrų pajėgumų trūkumo Europos Sąjungoje Europos įmonės yra priverstos nukreipti kritinį darbo krūvį per stambiąją užsienio infrastruktūrą. Dėl to ES yra mažiau patraukli investicijoms į technologijas, nei regionai, turintys gausesnių ir pigesnių kompiuterinių išteklių.

Dabartinei debesijos ir DI padėčiai būdinga didelė priklausomybė nuo riboto trečiųjų valstybių tiekėjų rezervo. Nors ES debesijos paslaugų rinka gerokai auga, ES paslaugų teikėjų rinkos dalis sumažėjo nuo 29 % 2017 m. iki 15 % 2022 m. ir nuo to laiko išliko nepakitusi.

Šiuo metu 70 % Europos debesijos rinkos kontroliuoja trys stambūs ne ES veiklos vykdytojai. Dideli rinkoje įsitvirtinę subjektai priklauso trečiųjų valstybių jurisdikcijoms, kuriose taikomi eksteritorinį poveikį turintys teisės aktai, įskaitant teisės aktus, kuriais įpareigojama suteikti prieigą prie duomenų ir juos perduoti ir kurie gali prieštarauti ES pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugos nuostatoms. Dėl tokios priklausomybės Europos naudotojams taip pat kyla rizika, susijusi su veiklos nutraukimu, ypač tais atvejais, kai paslaugų teikimą galėtų sutrikdyti vienašaliai trečiųjų valstybių subjektų sprendimai.

Šiame kontekste Europa turi pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumų, gyvybingas atvirojo kodo bendruomenes ir tvirtą pramoninę bazę debesijos ir DI srityse, tačiau jie vis dar iš esmės neišnaudoti.

Atsižvelgdama į tai, Komisija parengė siūlomą Debesijos ir DI plėtros aktą (toliau – pasiūlymas), kuriuo siekiama spręsti riboto ir geografiškai koncentruoto kompiuterinių pajėgumų prieinamumo ES ir rizikos, susijusios su priklausomybe nuo debesijos ir DI, kuriuos tiekia ne Europos tiekėjai, klausimus. Pasiūlymu siekiama:

1)didinti ES sukurtus ir įdiegtus kompiuterinius pajėgumus ir DI pasitelkiant novatoriškas ir tvarias debesijos ir DI technologijas;

2)užtikrinti patrauklias sąlygas tvarių ir novatoriškų kompiuterinių pajėgumų diegimui visoje Sąjungoje;

3)spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su duomenų suverenumu ir debesijos bei DI veiklos tęstinumu;

4)padėti apsaugoti viešąją tvarką didinant debesijos kompiuterijos paslaugų teikimo atsparumą, visų pirma viešajame sektoriuje.

Pasiūlymu reaguojama į poreikį laikytis koordinuoto ekosisteminio požiūrio, kad ES taptų konkurencingesnė ir atsparesnė debesijos ir DI srityje. Juo derinamos su pasiūla susijusios priemonės, kuriomis siekiama didinti vidaus pajėgumus, su paklausa susijusios priemonės, kuriomis skatinamas diegimas, ir įgalinantys veiksniai, kuriais skatinamos inovacijos ir investicijos į debesiją ir DI. Jame ypač daug dėmesio skiriama atvirajam šaltiniui, kaip technologinio suverenumo didinimo veiksniui, laikantis ES atvirojo kodo strategijos, kuria siekiama skatinti atviras Europos alternatyvas visame Europos technologijų išteklyne.

Pirma, pasiūlymu remiami projektai, kurie yra pagal šią sistemą pradėtos ir kartu su valstybėmis narėmis įgyvendinamos mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvos rezultatas. Šia iniciatyva tinklai, debesija, DI ir programinė įranga bus integruojami į darnias ekosistemas, siekiant spręsti klausimus, susijusius su:

1)ateities iššūkiais efektyviai energiją vartojančioje kompiuterinėje infrastruktūroje;

2)autonomija visame debesijos išteklyne;

3)pažangiais ES pajėgumais, susijusiais su pažangiausiomis DI technologijomis, pavyzdžiui, avangardiniu DI, fiziniu DI ir pramoniniu DI;

4)debesijos ir DI diegimu viešajame ir privačiajame sektoriuose.

Pasiūlyme ypač daug dėmesio skiriama didelio masto tarpsektorinėms iniciatyvoms, kuriomis sprendžiami didžiausios strateginės svarbos technologiniai ir pramonės uždaviniai (toliau – didieji uždaviniai). Jis parodys šių pastangų įgyvendinamumą ir taps pagrindu panašių iniciatyvų imtis ateityje, sudarydamas sąlygas investicijoms į naujos kartos infrastruktūrą ir technologijas.

Antra, pasiūlymu reaguojama į didėjantį duomenų centrų pajėgumų stygių, taikant sistemą, kuria supaprastinamas ir suderinamas duomenų centrų diegimas visoje ES, kartu užtikrinant jų tvarumą. Juo siekiama per ateinančius penkerius–septynerius metus patrigubinti ES pajėgumus ir iki 2035 m. pasiekti reikiamus pajėgumus, kartu užtikrinant subalansuotą geografinį pasiskirstymą visose valstybėse narėse. Tam remti, pasiūlyme pristatomas mechanizmas, kaip nustatyti ir remti duomenų centrų strateginius projektus, kuriuose numatytos reikšmingos inovacijos ir tvarumas arba kuriais prisidedama prie subalansuoto kompiuterinių pajėgumų paskirstymo.

Trečia, pasiūlymu siekiama sumažinti riziką, kylančią dėl ES priklausomybės nuo trečiųjų valstybių debesijos kompiuterijos paslaugų srityje, taikant bendrą ES masto suverenumo sistemą. Jame pateikiamas suderintas ir patikrinamas kriterijų rinkinys įvairiais debesijos kompiuterijos paslaugų suverenumo lygmenimis. Jame taip pat nustatoma sistema, pagal kurią paslaugos turi būti vertinamos ir oficialiai pripažįstamos tam tikru suverenumo lygmeniu. Galiausiai, valstybės narės juo įpareigojamos atlikti suverenumo rizikos vertinimus, kad nustatytų, kuriems subsektoriams ir naudojimo atvejams turėtų būti teikiamos paslaugos, suderintos su atitinkamais suverenumo lygiais, kad būtų užtikrinta tinkama duomenų konfidencialumo apsauga, užtikrintas veiklos savarankiškumas ir užkirstas kelias žalai, kuri galėtų pakenkti viešajai tvarkai.

Papildant Kibernetinio saugumo akto (KSA 2) peržiūrą, kuria sprendžiamas tiekimo grandinės rizikos klausimas, pasiūlymu užtikrinama, kad perkančiosios organizacijos galėtų naudotis suverenios debesijos kompiuterijos paslaugomis. Pasiūlymu ir KSA 2 kartu užpildomos ilgalaikės suverenumo spragos ir šalinama netechninė rizika. Be to, debesijos kompiuterijos paslaugos Europoje turi atitikti aukštus kibernetinio saugumo standartus, todėl reikia patikimos kibernetinio saugumo sistemos, kuria būtų visapusiškai reaguojama į šiandienos geopolitinius saugumo iššūkius. Tokiame teisėkūros kontekste bus tęsiamas darbas, susijęs su Europos debesijos paslaugų kibernetinio saugumo sertifikavimo schema (EUCS). 

Galiausiai, pasiūlymu nustatoma sistema, pagal kurią perkančiosios organizacijos gali priimti pagrįstus pirkimo sprendimus ir panaudoti savo perkamąją galią esamai priklausomybei mažinti, be kita ko, taikant konkretiems sektoriams skirtus ES pridėtine verte grindžiamus sutarties skyrimo kriterijus ir bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus inovacijoms ir augimui skatinti, daugiausia dėmesio skiriant konkrečių galimybių mažesniems ES įsisteigusiems paslaugų teikėjams kūrimui.

Pasiūlyme nustatytomis priemonėmis kartu sukuriamas atsparios našiosios ES debesijos ir DI ekosistemos pagrindas. Dėl jų Europa tampa ne tik pažangiųjų skaitmeninių technologijų vartotoja, bet ir pasauliniu patikimos, suverenios ir išplečiamos skaitmeninės infrastruktūros centru, galinčiu formuoti kitos technologinės bangos standartus, pajėgumus ir rinkas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas dera su Duomenų aktu nustatytomis duomenų tvarkymo paslaugų keitimo taisyklėmis. Sudarant sąlygas pakeisti paslaugų teikėją ir pašalinant pagrindinius susaistymo su pardavėju šaltinius, Duomenų aktu siekiama užtikrinti, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai ES konkuruotų dėl kokybės, inovacijų ir kainos. Juo siekiama sudaryti sąlygas debesijos paslaugų naudotojams laisvai pasirinkti paslaugų teikėją, kuris geriausiai atitinka jų poreikius, ir derinti įvairių paslaugų teikėjų pasiūlymus taikant daugialypės debesijos metodą.

Tačiau Duomenų akte nėra elementų, kuriais remiantis būtų galima formuoti konkurencingesnę Europos debesijos kompiuterijos paslaugų pasiūlą ar skatinti įvairesnių debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų patekimą į rinką.

Duomenų aktu atveriamas kelias galimam priklausomybės nuo ne ES paslaugų teikėjų mažinimui, bet netiesiamas kelias į suverenesnį ir patikimesnį ES debesijos kompiuterijos sektorių. Tačiau jo debesijos paslaugų teikėjo keitimo ir sąveikumo nuostatos suteikia naudotojams galimybę aktyviau naudotis Europos debesijos kompiuterijos paslaugomis. Taigi Duomenų aktas sudaro sąlygas šiam pasiūlymui įgyvendinti.

Pasiūlymas taip pat dera su Skaitmeninių rinkų aktu (SRA). SRA apima debesijos kompiuterijos paslaugas kaip pagrindinę platformos paslaugą, o tai reiškia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, kuriems suteiktas prieigos valdytojo statusas, turėtų vykdyti tam tikras pareigas, kad būtų padidintas sąžiningumas ir rinkos konkurencingumas. Iki šiol nė vienam debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjui nesuteiktas prieigos valdytojo statusas. Tačiau 2025 m. lapkričio 18 d. Komisija pradėjo tris rinkos tyrimus dėl debesijos kompiuterijos paslaugų pagal SRA. Atliekant du iš šių rinkos tyrimų bus vertinama, ar dviem paslaugų teikėjams turėtų būti suteiktas jų debesijos kompiuterijos paslaugų prieigos valdytojo statusas (kitaip tariant, ar jie veikia kaip svarbūs tarpininkai tarp verslo klientų ir galutinių naudotojų). Atliekant trečiąjį rinkos tyrimą bus įvertinta, ar SRA galima veiksmingai kovoti su praktika, kuri gali riboti konkurencingumą ir sąžiningumą ES debesijos kompiuterijos sektoriuje.

Nors tam tikri debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai galėtų būti reglamentuojami ir pagal šį pasiūlymą, ir pagal SRA, SRA siekiama kitokių tikslų ir jame nėra priemonių, kuriomis būtų aktyviai skatinama naudotis suverenios debesijos kompiuterijos paslaugomis. SRA siekiama tik išlaikyti ir skatinti sąžiningą ir konkurencingą debesijos rinką Sąjungoje, reglamentuojant konkretų įmonių, kurioms suteiktas prieigos valdytojo statusas, elgesį, todėl jis taikomas kitokiu lygmeniu, nei šis pasiūlymas, jame daugiausia dėmesio skiriant teikiamų paslaugų įsisavinimui ir naudojimui.

Pasiūlymu taip pat sustiprinami pagrindiniai DI akto tikslai. DI aktu suderinamos taisyklės, taikomos ES rinkai pateiktinoms DI sistemoms ir bendrosios paskirties DI modeliams, gerinant vidaus rinkos veikimą ir skatinant į žmogų orientuoto ir patikimo DI diegimą visoje vertės grandinėje. DI aktu užtikrinama aukšto lygio sveikatos, saugos ir pagrindinių teisių apsauga. Suverenumo aspektų jis neapima.

Šiuo pasiūlymu taip pat papildoma platesnė ES skaitmeninės politikos sistema, įskaitant ES atvirojo kodo strategiją, Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą ir DI taikymo strategiją. 

ES atvirojo kodo strategijoje siūloma puoselėti atvirąjį kodą siekiant suverenumo, konkurencingumo ir saugumo, taikant įvairias tikslines priemones; kai kurios iš jų siūlomos Debesijos ir DI plėtros akte.

Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje daugiausia dėmesio skiriama keturiems pagrindiniams aspektams, kuriems priskiriami jos tikslai, t. y. i) skaitmeninių įgūdžių turintiems gyventojams ir aukštos kvalifikacijos skaitmeninės srities specialistams; ii) saugioms ir tvarioms skaitmeninėms infrastruktūroms; iii) skaitmeninei įmonių transformacijai ir iv) viešųjų paslaugų skaitmenizacijai. Konkrečiau, Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatomas tinklo paribio mazgų diegimo stebėsenos tikslas, tačiau į ją neįtrauktas nei tikslas matuoti kompiuterinių pajėgumų ar duomenų centrų diegimo ES pažangą, nei konkrečios paramos jų diegimui priemonės. Šiuo pasiūlymu Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa papildoma pasinaudojant esama metine stebėsena, taip sukuriant sinergijas su esama sistema. Jis taip pat padeda daryti pažangą visose keturiose Skaitmeninio dešimtmečio politikos programos pagrindinėse srityse, visų pirma nustatant konkrečias priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama novatoriškų DI palankių technologijų kūrimui, išplėstinių kompiuterinių pajėgumų diegimui ir patikimumo sistemos, skirtos didesniam debesijos ir DI naudojimui, sukūrimui.

Be to, DI taikymo strategijoje nustatyti konkretūs veiksmai, kaip išnaudoti DI transformacinį potencialą, daugiausia dėmesio skiriant diegimo skatinimui įvairiuose pagrindiniuose pramonės sektoriuose ir viešajame sektoriuje. Ja taip pat nustatomos paramos priemonės ES technologiniam suverenumui stiprinti sprendžiant kompleksinius DI kūrimo ir diegimo uždavinius. Šiuo pasiūlymu šie tikslai remiami ir prisidedama prie jų įgyvendinimo nustatant tikslines priemones, kuriomis siekiama remti debesijos ir DI plėtrą ir diegimą, didinti prieigą prie kompiuterinių pajėgumų ir stiprinti pasitikėjimą debesijos kompiuterijos paslaugomis.

Pasiūlymas visiškai atitinka 2025 m. birželio mėn. ES komunikatą dėl tarptautinės skaitmeninės strategijos. Juo sukuriamas skaidrus ir nediskriminacinis skaitmeninio savarankiškumo planas, leidžiantis ES viduje kurti atsparią, suverenią technologijų infrastruktūrą, kartu užtikrinant patikimą, teisiškai pagrįstą tarptautinių partnerysčių ir daugiašalio valdymo užsienyje modelį. Jis visiškai atitinka Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus ir partnerystes ir juo bus užtikrinta šalių partnerių subjektų, atitinkančių reikalaujamą Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį, galimybė patekti į vidaus rinką.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymu papildoma platesnė ES kibernetinio saugumo ir skaitmeninio atsparumo politikos sistema.

Šis pasiūlymas turi būti siejamas su pasiūlymu dėl Lustų akto peržiūros, į kurį įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama skatinti investicijas į pažangiuosius puslaidininkius ir didinti tiekimo grandinės atsparumą bei paklausą stiprinant puslaidininkių tiekimo grandinės ir galutinių rinkų bendradarbiavimą.

Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (TIS 2) gerinamas ES debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų ir duomenų centrų kibernetinio saugumo rizikos valdymas, todėl didėja pasitikėjimas. Tačiau joje nėra priemonių, kuriomis būtų skatinamas tokių paslaugų įsisavinimas ir naudojimas, ir daugiausia dėmesio joje skiriama techniniam kibernetiniam saugumui, o ne platesniems suverenumo aspektams.

Kaip nurodyta pirmiau, Kibernetinio saugumo akto dėmesys debesijos kibernetiniam saugumui šiuo pasiūlymu dar labiau papildomas suverenumo aspektais. Sertifikavimas pagal Kibernetinio saugumo aktą gali būti susijęs su techniniais kibernetinio saugumo kriterijais, tačiau jis nėra tinkamas su tais techniniais elementais nesusijusioms suverenumo problemoms spręsti. Tuo tarpu Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) rengia Europos debesijos paslaugų kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą (EUCS), kuri dar nepriimta. Kai ji bus priimta, ji galėtų būti panaudota suverenios debesijos kompiuterijos paslaugų sistemoje kaip būdas užtikrinti, kad audituojama paslauga atitiktų aukščiausius kibernetinio saugumo standartus. Be to, siūloma Kibernetinio saugumo akto peržiūra sustiprinamas aparatinės ir programinės įrangos IRT tiekimo grandinės patikimumas.

Pasiūlymu taip pat remiami Skaitmeninės veiklos atsparumo akto (SVAA) tikslai. Skaitmeninės veiklos atsparumo aktu nustatomos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų atitikties pareigos. Jis netiesiogiai taikomas debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjams, jei jie teikia paslaugas nurodytiems finansų sektoriaus subjektams arba jei jų vaidmuo yra pakankamai svarbus veiklos atsparumo požiūriu. Jis konkrečiai skirtas finansų sektoriui. Pagal Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai turi įgyvendinti IRT rizikos valdymą ir reguliariai atlikti reagavimo į incidentus testavimą, kad atitiktų ypatingos svarbos paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims taikomus reikalavimus. Atitinkamos finansų įstaigos, kurios gali būti viešojo pobūdžio, turi atlikti debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, su kuriais jos dirba, išsamų patikrinimą.

Pasiūlymu taip pat remiami ES pasirengimo krizėms strategijos tikslai, pagal kuriuos priklausomybė nuo ypatingos svarbos skaitmeninės infrastruktūros yra laikoma sistemine rizika ir dėl to raginama laikytis veiksmų visais valdžios lygmenimis požiūrio, kad krizių atvejais būtų užtikrintas esminių paslaugų tęstinumas. Šiuo reglamentu nustatoma suverenumo sistema, visų pirma 29 straipsnyje nustatomu rizikos vertinimo mechanizmu, tiesiogiai prisidedama prie tos strategijos skaitmeninės parengties aspekto, užtikrinant, kad debesijos ir DI paslaugos, kuriomis grindžiamos ekstremaliųjų situacijų valdymo, civilinės saugos koordinavimo ir reagavimo į nelaimes operacijos, būtų teikiamos tinkamu Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiu. Taigi, pasiūlymas dera su platesniais Sąjungos atsparumo ir pasirengimo politikos tikslais ir juos remia.

Pasiūlymas dera su galiojančiomis asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir ES ir JAV duomenų privatumo sistemą. Tačiau, nors ES ir JAV duomenų privatumo sistemoje sprendžiamas transatlantinio duomenų perdavimo klausimas, ja neišsprendžiamos suverenumo problemos, susijusios su priklausomybe nuo trečiųjų valstybių paslaugų teikėjų. Taigi, ES ir JAV duomenų privatumo sistema šiuo pasiūlymu papildoma, nes suverenumo sąvoka apima ne tik duomenų perdavimą, bet ir veiklos savarankiškumą.

Pasiūlymu taip pat papildomos viešųjų pirkimų direktyvos. ES valdžios institucijos labai priklauso nuo ne ES debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, o dėl susijusių problemų veiksnių reikalingas delikatus ir tikslinis sektorinis požiūris, kuris nėra numatytas dabartinėse viešųjų pirkimų direktyvose ir į kurį būtų sunku pakankamai atsižvelgti taikant visa apimantį požiūrį. Todėl pasiūlyme pateikiamas sektorinis požiūris į suverenumą, kurio daugelio lygmenų negalima reglamentuoti horizontaliajame acquis, kur nustatyti bendrieji viešųjų pirkimų procedūrų rengimo principai. Į pasiūlymą įtraukti papildomi sutarties skyrimo kriterijai, kurie taip pat pritaikyti atsižvelgiant į debesijos kompiuterijos paslaugų ypatumus ir kritinę priklausomybę nuo trečiųjų valstybių šiame sektoriuje.

Pasiūlymu papildomas Skaitmeninių tinklų aktas, kuriuo remiamas patikimų, greitų, saugių ir pažangių skaitmeninių tinklų kūrimas, todėl jis yra naudingas diegiant duomenų centrus ES, nes jiems būtina sąlyga yra spartusis, gigabitinis ir platesnis junglumas. Pasiūlyme pasinaudojama Skaitmeninių tinklų akto pažanga junglumo srityje, todėl daugiausia dėmesio ir toliau skiriama duomenų centrų pajėgumų diegimui, o ne išankstiniam ar lygiagrečiam būtinos junglumo infrastruktūros kūrimui. Skaitmeninių tinklų akte taip pat sprendžiamas tinklų infrastruktūros konvergencijos klausimas, įskaitant scenarijus, kai debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas eksploatuoja elektroninių ryšių tinklą ir iki šiol jam nebuvo taikomos pareigos pagal Europos elektroninių ryšių kodeksą, nors jis ir patenka į jo taikymo sritį. Taigi Skaitmeninių tinklų akte bus paaiškintos įvairių tinklų paslaugų teikėjų ir kitų rinkos dalyvių junglumo procedūros vykdant platesnį bendradarbiavimą ekosistemų srityje.

Pasiūlymu prisidedama prie Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos tikslų užtikrinti didesnį duomenų centrų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau, be skaidrumo ir reputacijos aspektų, juo nenustatoma paskatų duomenų centrų operatoriams gerinti savo tvarumo rezultatus ir nenumatoma priemonių, kuriomis būtų spartinamas tvarių duomenų centrų diegimas visoje ES arba didinamos susijusios investicijos.

ES duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo kodeksas taip pat nesusijęs su duomenų centro diegimo priemonėmis – jame daugiausia dėmesio skiriama tik jau eksploatuojamo centro veiklai. Taigi pasiūlyme numatomos priemonės, kuriomis skatinama diegti efektyviai energiją vartojančius duomenų centrus, laikantis Energetikos sektoriaus skaitmenizacijos ir DI naudojimo jame strateginių veiksmų gairių, kuriomis siekiama optimizuoti energijos vartojimą skaitmeninių technologijų srityje, kartu spartinant dvejopą ES žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Siekiant nustatyti, kurie duomenų centrai yra tvarūs, pasiūlyme daroma nuoroda į reitingų sistemą, parengtą pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą.

Pasiūlymu taip pat papildomas Europos elektros tinklų dokumentų rinkinys, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tinklai būtų įrengti ir būtų pasiruošę horizontaliai prisiimti būsimas apkrovas. Šiuo atveju pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama duomenų centrams, kaip galutiniam elektros tinklų pajėgumų klientui, ir užtikrinama, kad duomenų centrų buvimo vietoje būtų atsižvelgiama į elektros tinklų prieinamumą, informacija būtų keičiamasi pakankamai iš anksto, kad ją būtų galima įtraukti į elektros tinklų planavimą ir taip užtikrinti savalaikį duomenų centrų prijungimą.

Europos elektros tinklų dokumentų rinkinyje nustatyti būdai, kaip valstybės narės gali paspartinti prijungimą prie elektros tinklų, įskaitant veiksmingesnę jų prijungimo prie tinklo eilių struktūrą, pavyzdžiui, apsvarstant projekto parengtį ir tinklui palankų naudojimą, o ne vien eiliškumo principą. Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į šiuos aspektus.

Pasiūlymu taip pat papildoma Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir jis gali ją sustiprinti. Duomenų centrams gali būti naudingas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kaupimo pajėgumų prieinamumas, net jei jiems patiems ta direktyva netaikoma. Paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų artumas taip pat galėtų būti svarbus veiksnys nustatant spartesnio duomenų centrų diegimo vietas.

Pramonės spartinimo akte siūlomos priemonės, kuriomis siekiama paspartinti leidimų išdavimą, be kita ko, nustatant principą „vienas projektas – viena procedūra“ ir nustatant bendrą skaitmeninę procedūrą, kuri apimtų visą leidimų išdavimo procesą. Pramonės spartinimo akte taip pat reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų bent vieną pramoninės gamybos spartinimo zoną arba klasterį, kuriuose būtų taikomos papildomos verslo lengvinimo priemonės, įskaitant prioritetinę prieigą prie medžiagų, ir suteikiama galimybė gauti ES finansavimą. Tačiau, kadangi siūlomomis pramonės spartinimo priemonėmis atsižvelgiama tik į gamybos įrenginius ir neatsižvelgiama į konkrečius duomenų centrų poreikius ir jų pranašumus, jos į Pramonės spartinimo akto taikymo sritį neįtrauktos. Siekiant pašalinti šiuos skirtumus, šiuo pasiūlymu bendrosios pramonės spartinimo priemonės papildomos priemonėmis, pritaikytomis spartesniam duomenų centrų diegimui.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, pagal kurį ES gali priimti priemones vidaus rinkos veikimui pagerinti, derinant nacionalinės teisės nuostatas.

Dabartinį duomenų centrų diegimo susiskaidymą lemia skirtingi nacionaliniai požiūriai į pajėgumų didinimą, tvarumo reikalavimai ir leidimų išdavimo procedūros. Dėl to gali atsirasti reglamentavimo skirtumų, kurie galėtų pakenkti vidaus rinkai.

Debesijos kompiuterijos paslaugų viešųjų pirkimų praktikos skirtumai, taip pat nenuoseklūs suverenumo kriterijai gali trukdyti paslaugų teikėjams sklandžiai veikti įvairiose valstybėse narėse, o tai gali lemti rinkos neveiksmingumą ir nevienodas konkurencijos sąlygas.

Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, ES lygmens intervencija pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto forma yra pagrįsta pagal SESV 114 straipsnį, nes ja siekiama pašalinti kliūtis vidaus rinkai ir sudaromos vienodos sąlygos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjams.

Be to, pasiūlymas grindžiamas SESV 173 straipsnio 3 dalimi, kur nustatytas priemonių, kuriomis siekiama didinti ES pramonės konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą, teisinis pagrindas. Dabartinis kompiuterinių pajėgumų trūkumas ES varžo Europos pramonės galimybes visapusiškai pasinaudoti debesijos ir DI technologijomis, ypač tomis, kurioms reikia mažos delsos ir našiosios kompiuterijos. Didinant efektyvaus energijos vartojimo kompiuterinių pajėgumų prieinamumą ir kuriant bei diegiant pažangiausias debesijos ir DI technologijas, ši iniciatyva tiesiogiai padeda stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir technologinę lyderystę, laikantis SESV 173 straipsnio 3 dalies tikslų.

Atsižvelgiant į dvejopą pasiūlymo tikslą – ištaisyti vidaus rinkos iškraipymus ir didinti ES pramonės konkurencingumą, jis bus priimtas kaip viena teisėkūros priemonė remiantis bendru teisiniu pagrindu – SESV 114 straipsniu ir 173 straipsnio 3 dalimi. Šis bendras teisinis pagrindas yra vieningas reglamentavimo atsakas į tarpusavyje susijusius rinkos susiskaidymo ir strateginių pramonės pajėgumų stiprinimo iššūkius ES debesijos ir DI ekosistemoje.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

ES veiksmai turi aiškią pridėtinę vertę sprendžiant ribotų ir geografiškai koncentruotų kompiuterinių pajėgumų prieinamumo problemą. Nustačius bendrą požiūrį į duomenų centrų diegimo spartinimą, sudaromos sąlygos nuosekliai planuoti ir diegti kompiuterinius pajėgumus išlaikant geografinę pusiausvyrą, kartu išvengiant lenktynių dėl žemesnių standartų ir sumažinant reglamentavimo sudėtingumą investuotojams ir duomenų centrų operatoriams.

ES turi unikalias galimybes užtikrinti, kad investicijų ir spartinimo politika atspindėtų kolektyvinius prioritetus ir padėtų išvengti susiskaidymo. ES lygmens veiksmais būtų užtikrinta, kad visos įmonės ir viešojo administravimo institucijos galėtų naudotis pakankamais kompiuteriniais pajėgumais, kad patenkintų savo poreikius, o tai būtina, kad Europa taptų DI žemynu.

Sprendžiant priklausomybės nuo debesijos kompiuterijos paslaugų, kurias teikia ne Europos paslaugų teikėjai, problemą, ES veiksmai duoda naudos, viršijančios tai, ką valstybės narės galėtų pasiekti vienos, visų pirma sprendžiant pagrindines rinkos nepakankamumo problemas, susijusias su nepakankama informacija. Tai pagerins vidaus rinkos veikimą ir sudarys sąlygas debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjams plėstis už savo nacionalinių rinkų ribų.

•Proporcingumo principas

Pasiūlyme laikomasi tikslinio ir proporcingo požiūrio siekiant pašalinti esmines bendrosios rinkos kliūtis, visų pirma kompiuterinių pajėgumų trūkumą ir pernelyg didelį kliovimąsi trečiųjų valstybių paslaugų teikėjais. Siūlomi sprendimai apsiriboja priemonėmis, kurios yra būtinos siekiant pagrindinių pasiūlymo tikslų, visų pirma stiprinti ES technologinį suverenumą, skatinti konkurencingą ES debesijos ir DI rinką ir remti didesnį tvarių kompiuterinių išteklių prieinamumą ES.

Daugiausia dėmesio skiriant suderintiems suverenios debesijos kompiuterijos paslaugų standartams, racionalesniam duomenų centrų diegimui ir ES masto bendradarbiavimo mechanizmams, šiuo pasiūlymu vengiama pernelyg didelio reglamentavimo ir kartu tiesiogiai šalinamos struktūrinės kliūtys, trukdančios skaitmeninei pažangai visoje Europoje. Pasirinktos priemonės yra tinkamiausia ir mažiausiai trikdanti priemonė nustatytoms rinkos ir reglamentavimo problemoms spręsti, nes jos pasinaudoja esamomis ES priemonėmis ir kartu apima tik tas naujas nuostatas, kurios yra būtinos darniam ir veiksmingam įgyvendinimui.

Dėl pasiūlymo atsiras tiesioginių reikalavimų laikymosi išlaidų, apimančių tiek administracines, tiek prisitaikymo išlaidas. Šias išlaidas daugiausia turės padengti nacionalinės ir vietos valdžios institucijos ir įmonės, pavyzdžiui, duomenų centrų operatoriai, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, taip pat jų subrangovai ir privačiojo sektoriaus subjektai, vykdantys veiklą TIS 2 I priede išvardytuose sektoriuose, kad įvykdytų šiame reglamente nustatytas pareigas.

Tačiau išnagrinėjus įvairias galimybes ir tikėtinas jų sąnaudas bei naudą priemonės struktūra buvo subalansuota. Valdžios institucijų išlaidas atsvers bendrųjų IT sistemų nuosavybės kaštų sumažėjimas ir spartesni bei patikimesni viešųjų pirkimų procesai, o įmonių išlaidas atsvers tai, kad reglamentavimo kryptis taps nuspėjamesnė, ir mažesnis nacionalinių metodų susiskaidymas, taip pat administracinis supaprastinimas.

•Priemonės pasirinkimas

Komisija siūlo reglamentą kaip optimalią teisinę priemonę pasiūlymo tikslams pasiekti, atsižvelgiant į jo gebėjimą užtikrinti vienodą taikymą ir neatidėliotiną poveikį visose valstybėse narėse. Reglamentu užtikrinamas būtinas teisinis tikrumas ir nuoseklumas, kad debesijos kompiuterijos paslaugų reglamentavimo sistema būtų visiškai suderinta. Šis požiūris yra labai svarbus siekiant pašalinti bendrosios rinkos kliūtis, visų pirma tokiose srityse kaip suverenumas ir tvarumo standartai, kur priešingu atveju skirtingos nacionalinės taisyklės galėtų pakenkti ES technologiniam suverenumui ir konkurencingumui. Atsižvelgiant į geopolitinę skubą, įskaitant poreikį mažinti strateginę priklausomybę nuo trečiųjų valstybių paslaugų teikėjų, reglamentu užtikrinamas greitas koordinuotas ES masto atsakas, užkertant kelią vėlavimams ar nenuoseklumams, kurių galėtų atsirasti dėl didesnio valstybių narių nepriklausomumo.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Nuo 2024 m. spalio mėn. iki 2025 m. lapkričio mėn. vyko išsamios konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant toliau nurodytą konsultacijų veiklą.

2025 m. balandžio–liepos mėn. Komisija surengė viešas konsultacijas, kurias sudarė internetinis klausimynas ir kvietimas suinteresuotosioms šalims teikti informaciją, kad jos galėtų pateikti išsamius pozicijos dokumentus, kuriuose būtų išdėstytos jų nuomonės ir rekomendacijos dėl pasiūlyme numatytų tikslų ir siūlomų veiksmų, kartu pateikiant tiesioginių įrodymų, kuriais būtų galima remtis rengiant politikos galimybes. Iš viso gauti 436 atsakymai. 243 – per konsultacijas ir 193 – pagal kvietimą teikti informaciją.

Konsultacijas papildė įvairūs praktiniai seminarai, seminarai ir apskritojo stalo diskusijos. Šie renginiai buvo: i) Europos pramonės duomenų ir debesijos aljanso 6-oji generalinė asamblėja ir forumas; ii) apskritojo stalo diskusijos, visų pirma dėl investicijų į debesijos kompiuteriją su finansiniais investuotojais, dėl politikos priemonių, kuriomis siekiama palengvinti duomenų centrų integravimą į ES elektros tinklą, su Europos debesijos paslaugų teikėjų generaliniais direktoriais dėl suverenios debesijos paslaugų pasiūlymų plėtojimo ES ir su JAV prekybos rūmais; iii) seminarai su pramonės atstovais, akademine bendruomene ir valdžios institucijomis DI išteklyno ekonominės dinamikos klausimais ir iv) pranešimai apie būsimą ES debesijos ir DI politiką su pramonės atstovais.

Komisija taip pat palaikė nuolatinį dialogą su atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis, susirinkusiomis neoficialioje valstybių narių bendradarbiavimo debesijos klausimais grupėje, priklausančioje Europos pramonės duomenų ir debesijos aljansui, kurį papildė tiksliniai dvišaliai susitikimai.

Be to, Komisija dalyvavo tolesnėse dvišalėse diskusijose su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant Japoniją, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę, kad pristatytų ir aptartų apsvarstytas politikos galimybes, kartu rinkdama įžvalgas apie geriausią praktiką ir vertindama nagrinėjamų priemonių išorinį poveikį.

Galiausiai, Komisija surengė daugiau kaip 100 dvišalių susitikimų su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pramonės atstovus, akademines institucijas, ekspertų grupes ir pilietinės visuomenės organizacijas, ir pritarė siūlomų politikos galimybių formulavimui.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

Prie pasiūlymo pridedamas išsamus poveikio vertinimas, kurio galutinė redakcija Reglamentavimo patikros valdybai pateikta 2026 m. balandžio 30 d. 2026 m. gegužės 8 d. Valdyba pateikė teigiamą nuomonę ir prašymą atlikti tolesnius patobulinimus.

•Pagrindinės teisės

Buvo atliktas išsamus pasiūlymo poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas, ypač daug dėmesio skiriant asmens duomenų apsaugai, užtikrinamai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį. Pasiūlymu nustatoma suverenių debesijos kompiuterijos paslaugų sistema, kuria nustatomos griežtos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas, susijęs su ES piliečiais, atitiktų ES duomenų apsaugos standartus, įskaitant BDAR. Nustatant šiuos standartus, pasiūlymu kuo labiau sumažinama rizika, susijusi su reikalavimų neatitinkančiu duomenų tvarkymu, kartu didinant pasitikėjimą skaitmenine infrastruktūra.

Vienas iš pagrindinių pasiūlymo tikslų – sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų valstybių paslaugų teikėjų, kurie gali vykdyti veiklą ES nepriklausančiose jurisdikcijose, kurios gali leisti susipažinti su duomenimis ir juos perduoti. Taigi pasiūlymu sustiprinama asmens duomenų apsauga užtikrinant, kad tokius duomenis ir toliau faktiškai prižiūrėtų ES institucijos, įskaitant valstybių narių duomenų apsaugos agentūras ir Europos duomenų apsaugos valdybą. Taikant tokį požiūrį didinamas teisinis tikrumas ir užtikrinama Chartijoje įtvirtinta teisė į privatų gyvenimą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių siūlomo reglamento nuostatų paaiškinimas 

Siūlomo reglamento I antraštinėje dalyje pateikiamos bendrosios nuostatos, įskaitant dalyką (1 straipsnis) ir apibrėžtis (2 straipsnis).

II antraštinėje dalyje pateikiamos nuostatos, kuriomis nustatoma visą debesijos ir DI ekosistemą apimanti kūrimo ir diegimo veiklos įgyvendinimo sistema. Šią sistemą sudaro debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos ir ji sustiprinama papildomomis paramos priemonėmis. I skyriaus 3 straipsnyje nustatomas bendrasis debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų, kuriomis siekiama remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir užtikrinti didelio masto pajėgumus visoje Sąjungos debesijos ir DI ekosistemoje, tikslas. 4 straipsnyje nustatomi debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų veiklos tikslai. 5 straipsniu sukuriamas DI patirties ir spartinimo centrų tinklas, grindžiamas Europos skaitmeninių inovacijų centrais ir skirtas padėti siekti debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų tikslų. 6 straipsnyje nustatomi debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų įgyvendinimo mechanizmai. Pagal 7 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės per vienus metus nuo reglamento įsigaliojimo priimtų jo tikslus atitinkančią nacionalinę debesijos ir DI strategiją. 8 straipsnyje nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija pripažins projektus prioritetiniais avangardinio DI projektais. 9 straipsniu remiamas DI kompiuterinių išteklių paskirstymas prioritetiniams avangardinio DI projektams, kartu remiant pramoninio ir fizinio DI projektus ir viešajam sektoriui skirtų DI modelių kūrimą ir diegimą.

III antraštinėje dalyje pateikiamos nuostatos dėl duomenų centrų pajėgumų. I skyriaus 10 straipsnyje nustatomos valstybių narių pareigos savo teritorijoje sukurti duomenų centrų spartinimo zonas, kuriose jos diegia duomenų centrų pajėgumus. 11 straipsnyje nustatomos sąlygos, taikomos duomenų centrų spartinimo zonose. 12 straipsnyje nustatoma valstybių narių pareiga paskirti bendrus informacinius punktus arba, kai įmanoma, juos patobulinti arba integruoti į jau esamus bendrus informacinius punktus, skirtus duomenų centrų projektų duomenų centrų operatoriams duomenų centrų spartinimo zonose, ir kiti principai, kurių turi būti laikomasi vykdant informacinio punkto pareigas. 13 straipsnyje aptariamos supaprastintos administracinės ir leidimų išdavimo duomenų centrų projektams, įgyvendinamiems duomenų centrų spartinimo zonose, procedūros. II skyriaus 14 straipsnyje nustatomas susidomėjimo pareiškimo mechanizmas ir sąlygos, taip pat Komisijos vykdomas duomenų centrų projektų pripažinimas strateginiais projektais. III skyriaus 15 straipsnyje nustatomas mechanizmas, kurį taikydama Komisija stebės Sąjungos pažangą didinant turimus kompiuterinius pajėgumus, duomenų centrų pajėgumų paklausos apimtį ir pajėgumų stygiaus dydį.

IV antraštinėje dalyje yra nuostata, susijusi su savarankiškumu ir priėmimu. I skyriaus 1 skirsnio 16 straipsnyje nustatoma Sąjungos debesijos kompiuterijos suverenumo sistema, kurią sudaro keturi saugumo užtikrinimo lygiai, ir pristatomi reglamento II priede įtvirtinti reikalavimai, pagal kuriuos debesijos kompiuterijos paslaugos pripažįstamos atitinkančiomis Sąjungos saugumo užtikrinimo 1–4 lygius. 17 straipsnyje nustatomas mechanizmas, pagal kurį debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai pripažįstami užtikrinančiais 1, 2, 3 arba 4 Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį, nustatant, kad jie turi pateikti paraišką dėl pripažinimo įsisteigimo valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. 18 straipsnyje nustatomos sąlygos ir mechanizmas, pagal kuriuos galima pripažinti, kad trečiosios valstybės suteikia pakankamas garantijas, kad tos trečiosios valstybės kontroliuojamos debesijos kompiuterijos paslaugos atitiktų Sąjungos saugumo užtikrinimo 3 lygio reikalavimus. 2 skirsnio 19 straipsnyje nustatomos savarankiško atitikties vertinimo, kuriuo dokumentuojama atitiktis Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygio reikalavimams, sąlygos. 3 skirsnio 20 straipsnyje nustatoma auditą atliekančių organizacijų atliekamo vertinimo pagal Sąjungos saugumo užtikrinimo 2–4 lygių reikalavimus sistema. 21 straipsnyje nustatomi reikalavimai dėl audito įrodymų, kurie turi būti nustatyti trečiajai šaliai vertinant reikalavimus pagal Sąjungos saugumo užtikrinimo 2–4 lygius. 22 straipsnyje nustatoma Komisijos pareiga sukurti ir tvarkyti centrinę paslaugų, pripažintų užtikrinančiomis Sąjungos saugumo užtikrinimo 1–4 lygius, saugyklą. 23 straipsnyje nustatomos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų skaidrumo pareigos pranešti apie visus reikšmingus pokyčius, dėl kurių gali pasikeisti jų pripažinimas užtikrinančiais Sąjungos saugumo užtikrinimo 1–4 lygius. 24 straipsnyje nustatomos sankcijos ir kompensavimo taisyklės, taikytinos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjams pažeidus taisykles. 4 skirsnio 25 straipsnyje nustatomos valstybių narių pareigos paskirti nacionalinę kompetentingą instituciją. 26 straipsnyje nustatomi valstybių narių paskirtų nacionalinių kompetentingų institucijų įgaliojimai. 5 skirsnio 27 straipsnyje nustatomi valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų savitarpio pagalbos principai, susiję su dalijimusi informacija ir tyrimu šio reglamento tikslais. 28 straipsnyje nustatomi valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo vykdymo užtikrinimo veiksmų srityje principai. II skyriaus 1 skirsnio 29 straipsnyje nustatomos valstybių narių ir Sąjungos subjektų pareigos atlikti rizikos vertinimus, kad būtų nustatytas reikalaujamas atitikties Sąjungos saugumo užtikrinimo 2–4 lygiams lygis, taikomas įvairių rūšių viešojo sektoriaus veiklai. 30 straipsnyje nustatomos perkančiųjų organizacijų, perkančių debesijos kompiuterijos paslaugas, pareigos pirkti bent 1 Sąjungos saugumo užtikrinimo lygio paslaugas. Jeigu atlikus rizikos vertinimą nustatoma, kad tokių perkančiųjų organizacijų veikla yra svarbi viešajai tvarkai, jos turi pirkti ir naudoti tik tas paslaugas, kurios pripažintos užtikrinančiomis Sąjungos saugumo užtikrinimo 2, 3 arba 4 lygį. Pagal 2 skirsnio 31 straipsnį privačiojo sektoriaus subjektams, kaip tai suprantama TIS 2, leidžiama atlikti poveikio vertinimus, kurių tikslas panašus į Sąjungos subjektų ir viešojo sektoriaus institucijų atliekamų poveikio vertinimų tikslą. 3 skirsnio 32 straipsnyje nustatomos valstybių narių perkančiųjų organizacijų pareigos vykdant į reglamento taikymo sritį patenkančių debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų viešuosius pirkimus taikyti Sąjungos pridėtinės vertės kriterijus. 33 straipsnyje nustatomos valstybių narių pareigos stebėti debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų inovacijų viešuosius pirkimus, sukuriama supaprastinta ataskaitų teikimo sistema ir pateikiamos sąsajos su nacionalinėmis debesijos ir DI strategijomis, pagal kurias valstybės narės turi parengti planus šio straipsnio tikslams pasiekti. III skyriaus 34 straipsniu įsteigiama Europos viešojo sektoriaus debesijos federacija (federacija „EuroCloud“) ir nustatoma jos veiklos sritis bei tikslas. 35 straipsnyje nustatomos sąlygos, taikomos dalijimuisi duomenų centrų paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis federacijoje „EuroCloud“. 36 straipsnyje nustatoma, kaip Komisija gali susigrąžinti išlaidas, patirtas dėl federacijos „EuroCloud“, įskaitant federacijos „EuroCloud“ ir platformos, palengvinančios jos narių dalijimąsi paslaugomis, įsteigimą. IV skyriaus 37 straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis Komisija vykdo Sąjungos subjektų, valstybių narių perkančiųjų organizacijų ir Komisijos atrinktų organizacijų partnerių viešųjų pirkimų veiklą, be kita ko, nustatant būtinas nukrypti nuo Finansinio reglamento leidžiančias nuostatas. 38 straipsnyje nustatoma būtina bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų sistemos, įskaitant valdymo mechanizmą, įgyvendinimo tvarka. 39 straipsnyje nustatomos taikytinos viešųjų pirkimų taisyklės. 40 straipsnyje nustatomas Komisijos patiriamų išlaidų, susijusių su bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų sistemos veikimu, kompensavimo dalyvaujančioms perkančiosioms organizacijoms taikomais mokesčiais mechanizmas. VI skyriaus 41 straipsnyje nustatomos Sąjungos subjektų ir viešojo sektoriaus institucijų pareigos skatinti ir palengvinti platesnį atvirojo kodo sprendimų naudojimą, palyginti su nuosavybiniais sprendimais. 42 straipsnyje nustatomi dalijimosi Sąjungos subjektų ir viešojo sektoriaus institucijų sukurta programine įranga ir jos pakartotinio naudojimo reikalavimai. 43 straipsnyje nustatoma Komisijos pareiga pateikti ir tvarkyti atvirojo kodo sprendimų katalogą. 44 straipsnyje nustatomos valstybių narių atvirojo kodo programų biurų tinklo sukūrimo taisyklės.

V antraštinėje dalyje išdėstomos baigiamosios nuostatos, įskaitant Komisijos įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus (45 straipsnis) ir įgyvendinimo aktus (46 straipsnis), peržiūros nuostatą (47 straipsnis) ir reglamento įsigaliojimo bei taikymo pradžios datų nustatymą (48 straipsnis).

2026/0138 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos debesijos ir DI ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Debesijos ir DI plėtros aktas)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį ir 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sąjunga yra pasiryžusi tapti pasauline dirbtinio intelekto (DI) srities lydere. DI sudaro sąlygas spartesnėms inovacijoms, didesniam efektyvumui ir pažangesniam sprendimų priėmimui ir taip prisideda prie didelės ekonominės, aplinkosauginės ir visuomeninės naudos ir yra esminė konkurencingumo varomoji jėga. Siekdama visapusiškai pasinaudoti DI teikiama nauda visuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, Sąjunga turėtų veikti ambicingai ir įžvalgiai, didindama savo inovacijų pajėgumus, stiprindama savo konkurencingumą bei tiekimo saugumą, kartu stiprindama savo technologinį suverenumą ir strateginį savarankiškumą pažangiausių skaitmeninių technologijų srityje;

(2)Sąjunga jau padėjo tvirtus pagrindus, kad Europa taptų žemynu, pirmaujančiu DI kūrimo ir diegimo srityje, visų pirma pagal komunikatą dėl DI žemyno veiksmų plano ( 3 ) ir DI taikymo strategiją ( 4 ). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2854 ( 5 ) dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (toliau – Duomenų aktas) ir Duomenų sąjungos strategija ( 6 ) Sąjunga taip pat sukūrė būtiną sistemą, kad būtų sukurta saugi ir sąveiki bendroji duomenų rinka, kuria grindžiamas DI plėtojimas;

(3)Europos Parlamentas, Taryba, Komisija ir valstybės narės įsipareigojo atvirai bendradarbiauti užtikrinant Sąjungos technologinį suverenumą, visų pirma kuriant saugią ir prieinamą skaitmeninę ir duomenų infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas kitiems technologiniams pokyčiams, remiant Sąjungos pramonės ir ekonomikos, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ( 7 ) ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių (MVKĮ) ( 8 ), konkurencingumą ir tvarumą ir Sąjungos vertės grandinių atsparumą, taip pat skatinant startuolių ekosistemą, be kita ko, užtikrinant sklandų buvusių Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH), kurie buvo perorientuoti kaip DI patirties ir spartinimo centrai (toliau – DI centrai), veikimą;

(4)Sąjunga tampa vis labiau priklausoma nuo riboto skaičiaus debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų iš trečiųjų valstybių. Sąjungos pajėgumų plėtoti ir diegti debesijos ir DI technologijas savo teritorijoje stiprinimas tapo strateginiu Sąjungos konkurencingumo, tiekimo saugumo ir technologinio suverenumo prioritetu, kaip pabrėžta Mario Draghi pranešime dėl Europos konkurencingumo ateities ( 9 ) ir laikantis Komunikato dėl ES ekonominio saugumo stiprinimo ( 10 ). Dėl tų Sąjungos debesijos ir DI ekosistemai kylančių iššūkių reikia stiprinti didelio masto technologinius pajėgumus ir teikti paramą, susijusią su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ir tam reikia bendrų valstybių narių pastangų, o Sąjunga turi remti debesijos ir DI technologijų ir didelio masto debesijos kompiuterijos pajėgumų kūrimą ir diegimą;

(5)tokia priklausomybė lemia ne tik ribotas Europos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų rinkos dalis, bet ir didelę riziką Sąjungos veiklos savarankiškumui, atsparumui ir saugumui. Taryba paragino į Debesijos ir DI plėtros aktą įtraukti bendrus suverenių debesijos kompiuterijos paslaugų kriterijus, kad būtų galima spręsti rinkos skaidrumo ir rizikos, susijusios su priklausomybe, klausimus, įskaitant trečiųjų valstybių priimtų teisės aktų eksteritorinį poveikį ( 11 );

(6)turėtų būti sukurta Sąjungos atsparumo ir saugumo debesijos ir DI technologijų srityje didinimo sistema, kuria būtų stiprinama Sąjungos debesijos ir DI ekosistema mažinant priklausomybę, didinant technologinį suverenumą, skatinant investicijas ir stiprinant Sąjungos debesijos ir DI tiekimo grandinės pajėgumus, saugumą, gebėjimą prisitaikyti ir atsparumą;

(7)sistema siekiama skirtingų tikslų, remiantis dviem skirtingais teisiniais pagrindais;

(8)pirma, būtina stiprinti Sąjungos debesijos ir DI technologinės ir pramoninės bazės konkurencingumą, pajėgumą ir atsparumą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės nereikštų, kad turėtų būti derinami nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai. Tuo tikslu šiuo reglamentu nustatoma Debesijos lyderystės iniciatyva ir DI lyderystės iniciatyva (toliau – debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos), siekiant skatinti pažangiausių debesijos ir DI technologijų bei įrenginių plėtrą ir užtikrinti jų platų diegimą, mažinant atotrūkį tarp Sąjungos pažangiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų ir jų tvaraus naudojimo;

(9)antra, turimo debesijos ir DI ekosistemos skaičiavimo pajėgumo ir atsparumo klausimą geriausia spręsti taikant Sąjungos derinimo priemones pagal SESV 114 straipsnį. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, būtina bendra nuosekli reglamentavimo sistema, kuria būtų suderintos tam tikros debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjams ir diegėjams taikomos sąlygos, įskaitant pajėgumų stiprinimą ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikimą;

(10)šiame reglamente debesijos kompiuterijos paslaugos apibrėžtis turėtų būti tokia pati kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2555 ( 12 ) 6 straipsnio 30 punkte, kur debesijos kompiuterijos paslauga apibrėžiama kaip skaitmeninė paslauga, kuri pagal poreikį suteikia administravimo paslaugas ir plataus masto nuotolinę prieigą prie kintamo masto pritaikomos bendrų ir paskirstytų kompiuterijos išteklių bazės, įskaitant atvejus, kai tokie ištekliai yra paskirstyti per kelias vietas. Ši debesijos kompiuterijos paslaugos apibrėžtis apima prieigą pagal poreikį prie DI sistemų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1689 (Dirbtinio intelekto aktas) ( 13 ) 3 straipsnio 1 punkte, kurių priegloba teikiama ir kurios valdomos nuotoliniu būdu. Paslauga apima tik DI sistemos pateikimą ir galimybės ja naudotis suteikimą. Pati DI sistema ir jos pagrindinis modelis į šios apibrėžties taikymo sritį nepatenka;

(11)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti stiprinamas Sąjungos debesijos ir DI technologinės ir pramoninės bazės konkurencingumas ir atsparumas, kartu stiprinant jos debesijos ir DI ekosistemos inovacinius pajėgumus ir užtikrinant didelio masto skaitmeninės infrastruktūros diegimą, laikantis DI žemyno veiksmų plane ir DI taikymo strategijoje nustatytų tikslų. Visų pirma, debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti didinami Sąjungos debesijos ir duomenų centrų pajėgumai, kartu skatinant pažangiausias debesijos ir DI technologijas, taip pat platų debesijos ir DI diegimą visoje Sąjungos ekonomikoje. Jos taip pat turėtų skatinti pažangiuosius mokslinius tyrimus konkrečiame sektoriuje diegiant avangardinį, fizinį ir pramoninį DI. DI taikymo strategija turėtų būti išplėsti DI žemyno veiksmų plane nustatyti užmojai ir tikslai ir ji prireikus turėtų būti atnaujinama, kad būtų atsižvelgta į naujausius technologinius pokyčius ir pažangą, padarytą įgyvendinant debesijos ir DI lyderystės iniciatyvas;

(12)siekiant tų bendrųjų tikslų, debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti remiami papildomi veiklos tikslai, parengti kaip vykdytinos iniciatyvos, kurios turi būti įgyvendinamos Sąjungos lygmeniu;

(13)kad duomenų centrai galėtų veikti kaip pagrindiniai tvarios skaitmeninės pertvarkos veiksniai, debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti remiami mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumai, skirti duomenų centrų technologijoms, apimančioms energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo principus, kurti projektuojant ir vykdant operacijas, kad būtų pasiektas didelio masto tvarumas. Tai apima efektyviai išteklius naudojančių kompiuterijos technologijų pažangą, pavyzdžiui, energijos vartojimo ir vandens naudojimo efektyvumo optimizavimą, besiformuojančių kvantinės kompiuterijos technologijų naudojimą, DI grindžiamų serverių efektyvumo technologijų kūrimą, kompiuterinės infrastruktūros integravimą į energijos tinklus, švarios energijos naudojimo skatinimą ir energijos gamybą vietoje duomenų centruose. Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos taip pat turėtų suteikti prieigą prie duomenų centrų technologijų bandomųjų linijų, kad būtų galima valdyti ir spartinti inovacijų diegimą rinkoje. Tokie bandomieji projektai turėtų veikti kaip pažangiausių duomenų centrų ir tinklo paribio puslaidininkių technologijų, kvantinės kompiuterijos prototipų ir DI grindžiamų duomenų centrų eksploatavimo priemonių demonstravimo įrenginiai;

(14)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis taip pat turėtų būti remiami moksliniai tyrimai, plėtros veikla ir debesijos technologijų diegimas, siekiant panaikinti pajėgumų stygių ir sustiprinti Sąjungos technologinį savarankiškumą. Visų pirma debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti skatinama kurti debesijos kompiuterijos išteklynų alternatyvas strateginiams sektoriams. Jos taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kurti DI optimizuotus serverius ir programinę įrangą, įskaitant Sąjungoje pagamintus ir suprojektuotus procesorius ir spartintuvus, pavyzdžiui, sukurtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2026/XXX ( 14 ). Be to, tiek debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis pagal šį reglamentą, tiek pagal tą reglamentą remiama Europos lustų iniciatyva 2.0 turėtų būti skatinamas bendras aparatinės ir programinės įrangos kūrimas ir kryžminis optimizavimas, taip pat DI kompiuterijos infrastruktūros integravimas. Be to, debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti remiamas papildomas išmanios ir saugios tarpinės programinės įrangos debesijos platformos, skirtos bendroms Europos duomenų erdvėms, kūrimas ir diegimas pagal Duomenų sąjungos strategiją;

(15)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis taip pat turėtų būti skatinama kurti technologijas, grindžiamas atviraisiais standartais, atvirosiomis specifikacijomis ir atvirojo kodo technologijomis, ir skatinti novatoriškų, konkurencingų ir atsparių debesijos ir DI technologijų kūrimą. Jos turėtų skatinti darbą, susijusį su atviraisiais standartais ir specifikacijomis, ir atvirosios programinės įrangos pagrindų, kuriais remiamas atvirojo kodo komponentų projektavimas, kūrimas ir priežiūra, kūrimą, visų pirma sukuriant valdymo ir koordinavimo mechanizmus ir palengvinant išteklių telkimą. Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis taip pat turėtų būti sukurtas programinės įrangos priemonių, įskaitant atvirąją programinę įrangą, katalogas, kad būtų galima susieti esamus privačiojo ir viešojo sektorių katalogus ir sukurti vieno langelio principu veikiančią atvirojo kodo išteklių sistemą Sąjungoje;

(16)avangardinio DI technologijos sparčiai vystosi ir tikimasi, kad jos turės didžiulį poveikį Sąjungos ekonomikai ir visuomenei. Kadangi tos technologijos tapo ypatingos svarbos strateginiu turtu, labai svarbu stiprinti Sąjungos gebėjimą jas plėtoti ir valdyti, siekiant užtikrinti, kad DI pertvarka derėtų su Sąjungos vertybėmis, saugos standartais ir ilgalaikiais ekonominiais interesais. Remdama novatoriškus projektus, Sąjunga turėtų didinti esminių proveržių mastą, kad išlaikytų konkurencinį pranašumą pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje. Skatinant plėtoti avangardinio DI technologijas kaip strateginį turtą taip pat turėtų būti mažinama dabartinė priklausomybė nuo trečiųjų valstybių technologijų ir stiprinama Sąjungos DI ekosistema;

(17)fizinio DI, t. y. DI sistemų ir modelių, gebančių suvokti fizinę aplinką ir toje aplinkoje atlikti sudėtingus veiksmus, atsiradimas yra daug žadantis avangardas, kai pažangusis skaitmeninis intelektas integruojamas į materialias sistemas, pavyzdžiui, robotiką, autonominius dronus ir savivaldes transporto priemones. Fizinis DI yra labai svarbus siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės ir skatinti pramonės konkurencingumą bei strateginį savarankiškumą. Tam reikia specialaus požiūrio į duomenis ir kompiuterijos infrastruktūrą. Taigi būtina palengvinti aukštos kokybės duomenų rinkimą ir rengimą bei prieigą prie kompiuterinių išteklių. Be to, siekiant užtikrinti fizinio DI modelių ir sistemų patvarumą ir patikimumą, būtina tikslinė parama jų bandymui ir patvirtinimui įvairioje tikrojoje aplinkoje;

(18)Sąjungos pagrindinių pramonės šakų skaitmeninė transformacija yra esminis DI taikymo strategijos ramstis. Siekiant išlaikyti pasaulinį konkurencingumą ir padidinti naudą visuomenei, labai svarbu paspartinti DI diegimą tuose strateginiuose sektoriuose. Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos turėtų paspartinti pramoninio DI kūrimą ir diegimą Sąjungos strateginiuose pramonės ir paslaugų sektoriuose, kartu skatinant itin pajėgių konkretiems sektoriams skirtų DI modelių, sukurtų taip, kad atitiktų sektorių, kuriems pagal DI taikymo strategiją teikiama pirmenybė, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, transporto, įskaitant orlaivių ir erdvėlaivių pramonę, automobilių, gamybos, gynybos ir kosmoso, klimato ir aplinkos bei žemės ūkio maisto produktų, veiklos reikalavimus, technologinę plėtrą. Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos taip pat turėtų paspartinti paslaugų sektorių, kuriems DI taikymo strategijoje teikiama pirmenybė, plėtrą ir mokslinius atradimus kaip prioritetus Europos DI naudojimo moksle strategijoje, laikantis COM(2025) 724 final;

(19)sveikatos priežiūros srityje ta pažanga turėtų padidinti klinikinių sprendimų tikslumą ir transformuoti farmacijos sektorių. Automobilių pramonės sektoriuje ji turėtų paremti novatoriškų programinės įrangos platformų kūrimą, bandymą ir diegimą, taip prisidėdama prie Sąjungos pramonės pirmavimo programine įranga grindžiamų transporto priemonių ir autonominio vairavimo srityse. Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis taip pat turėtų būti mažinamos kliūtys išbandyti ir diegti DI modelius, visų pirma miestuose ir regionuose, kurie prisideda prie Sąjungos lyderystės programine įranga grindžiamų transporto priemonių ir autonominio vairavimo srityse plėtojimo. Be to, valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas autonominiam vairavimui skirtų DI sistemų kūrimui, bandymui ir diegimui, be kita ko, bendradarbiaudamos su DI centrais, automobilių pramone, tiekėjais, miestais ir regionais, kad būtų sudarytos sąlygos saugiai ir patikimai diegti DI grindžiamus susietojo ir autonominio judumo sprendimus įvairiose Europos aplinkose. Gamybos pramonėje Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kaupti duomenis visuose pramonės sektoriuose pasitelkiant patikimas trečiąsias šalis specializuotiems DI modeliams mokyti, užtikrinant pakankamą mokymo duomenų kiekį, kartu griežtai išsaugant intelektinės nuosavybės teises. Reikėtų ištirti galimybę taikyti saugius ir patikrinamus kompiuterijos metodus, kad DI būtų galima naudoti neskelbtinų duomenų tvarkymo kontekste. Gynybos sektoriuje, kur DI tapo perversmine technologija, darančia didelį poveikį saugumui ir gynybai, debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis galėtų būti remiamas pažangių pajėgumų plėtojimas, visapusiškai papildant specialias Sąjungos priemones gynybos pramonei remti, įskaitant Europos gynybos fondą (EGF) ir Europos gynybos pramonės programą (EGPP), ir nedarant joms poveikio. Kosmoso sektoriuje skaitmeninė pažanga turėtų transformuoti kosmoso įrenginių, paslaugų ir duomenų srautų eksploatavimo ir naudojimo būdą, o transporto srityje skaitmeninė pažanga aviacijoje turėtų pakeisti operacijų valdymo būdą, DI panaudojant dešimtmečius rinktus misijų, veiklos ir stebėjimo duomenis. Klimato ir aplinkos srityje turėtų būti plėtojamas geoerdvinis DI, visų pirma pasinaudojant programos „Copernicus“ Žemės stebėjimo duomenimis ir apskritai Sąjungos kosmoso ir junglumo programų pajėgumais ( 15 ). Žemės ūkyje DI gali paversti jutiklių, palydovų ir žemės ūkio mašinų duomenis praktinėmis įžvalgomis ūkininkams. Jis gali padidinti konkurencingumą ir atsparumą, pavyzdžiui, pagerindamas derliaus prognozavimą, sudarydamas sąlygas anksti aptikti kenkėjus ir ligas, optimizuodamas drėkinimą ir trąšų naudojimą ir remdamas tvaresnę maisto gamybą. Kadangi DI diegimui pramonės kontekste reikia griežto patvirtinimo tikrojoje aplinkoje, Sąjunga turėtų suteikti pramonės subjektams debesija grindžiamas DI priemones ir bandymų aplinką;

(20)Sąjunga taip pat turėtų skatinti itin saugios kompiuterijos infrastruktūros, skirtos su gynyba susijusiems DI modeliams ir sistemoms mokyti, bandyti ir diegti, prieinamumą;

(21)kadangi DI agentai tampa vis pajėgesni, o DI prietaikos vis labiau integruojamos į tikruosius verslo scenarijus, pramonė sparčiai pereina prie naujos paradigmos, kurioje tokioms sistemoms suteikiami autonominiai vykdymo gebėjimai. Šiam perėjimui prie naujos paradigmos reikia patvarios techninės sistemos, kad būtų užtikrinta tų sistemų sauga, tikslumas ir teisinė atitiktis, atsižvelgiant į griežtus inžinerinius reikalavimus, susijusius su DI platformomis. Taigi, debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti siekiama sukurti suverenias ir saugias DI platformas, skirtas didelio masto pažangiųjų DI agentų diegimui ir orkestravimui. Tos platformos turėtų būti remiamos novatoriškomis orkestravimo sistemomis, kuriomis užtikrinamas įvairių subjektų sąveikos skaidrumas ir atskaitomybė. Taip pat būtina sudaryti palankesnes sąlygas kurti griežtas DI agentų bandymų ir eksperimentavimo metodikas ir orkestravimą, kad būtų kuo labiau sumažintas nenumatytas savarankiškas elgesys;

(22)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos turėtų paskatinti DI modelių ir sistemų kūrimą ir diegimą visame Sąjungos viešajame sektoriuje. Visų pirma DI modeliai ir sistemos turėtų būti naudojami siekiant remti geresnį sprendimų priėmimą, supaprastinti administracines procedūras ir sumažinti nereikalingą naštą, visų pirma ypatingos svarbos viešosiose srityse, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros srityje, kur turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pakartotinai naudoti duomenis DI modeliams ir priemonėms, kartu užtikrinant saugumą ir duomenų apsaugą. Tuo tikslu tikslinga imtis priemonių viešojo sektoriaus duomenų kokybei gerinti ir dalijimuisi mokymo duomenimis ir DI modeliais bei jų pakartotiniam naudojimui skatinti visame Sąjungos viešajame sektoriuje, taip išvengiant susiskaidymo ir sudarant sąlygas plėtoti sėkmingus, į naudotoją orientuotus sprendimus;

(23)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos turėtų padėti paspartinti DI ir debesijos kompiuterijos diegimą dideliu mastu, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis. Platus DI diegimas privačiajame ir viešajame sektoriuose turėtų būti skatinamas pasitelkiant DI centrų tinklą. Naudojantis šiuo tinklu turėtų būti parengtos papildomos paramos priemonės, kurios padėtų pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/2481 ( 16 ) (toliau – 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa) nustatytą įmonių skaitmeninės transformacijos tikslą. Be to, turėtų būti parengta speciali debesijos kompiuterijos ir DI įgūdžių mokymo programa, kad tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių darbuotojai įgytų aukšto lygio kompetencijų, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo ne ES paslaugų teikėjų ir plėtojami naujos kartos pajėgumai, laikantis Sąjungos švietimo, mokymo ir įgūdžių srities politikos, įskaitant Komunikatą dėl įgūdžių sąjungos ( 17 ). Kai aktualu, mokymo programa turėtų būti grindžiama atitinkamomis Europos iniciatyvomis, įskaitant DI įgūdžių akademiją, DI centrus ir Europos sąveikumo akademiją, ir joje turėtų dalyvauti reikiamą kompetenciją turintys suinteresuotieji subjektai;

(24)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis taip pat turėtų būti užtikrintas Europos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų teikiamų debesijos kompiuterijos paslaugų įsisavinimas viešajame ir privačiajame sektoriuose, siekiant užtikrinti, kad debesijos diegimas atitiktų tikslą stiprinti Sąjungos technologinį savarankiškumą, visų pirma tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra ir švietimas, kur tvarkomi ypatingos svarbos duomenys. Siekiant šio tikslo būtų galima pasinaudoti atitinkamų Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumų (ESIK) veiklos rezultatais, įskaitant bendrą infrastruktūrą, bendrus standartus ir geriausią praktiką. Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti remiamas Europos viešojo sektoriaus debesijos federacijos (toliau – federacija „EuroCloud“) įsteigimas pagal šį reglamentą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis saugiomis ir atspariomis viešojo sektoriaus duomenų centrų paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis. Be to, debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti remiama Komisijos vykdoma viešųjų pirkimų veikla, skirta Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms (toliau – Sąjungos subjektai), taip pat nacionalinėms perkančiosioms organizacijoms visoje Sąjungoje, nes skaitmeninių paslaugų viešieji pirkimai turėtų ne tik paspartinti viešojo sektoriaus įstaigų skaitmenizaciją, bet ir sudaryti joms sąlygas pasinaudoti savo perkamąja galia ir paspartinti atsparių ir saugių skaitmeninių sprendimų diegimą;

(25)valstybės narės turėtų įsteigti DI patirties ir spartinimo centrus (toliau – DI centrai), kad būtų užtikrinta tinkama jų teritorijos aprėptis. DI centrai turi veikti kaip regioniniai ir vietos DI, debesijos kompiuterijos ir kitų pažangiųjų technologijų diegimo visoje Sąjungoje spartintuvai, padedantys MVĮ, MVKĮ ir viešojo sektoriaus institucijoms vykdyti skaitmeninę transformaciją. Siekiant palengvinti DI integravimą į strateginius pramonės sektorius, DI centrai taip pat turėtų kurti sinergijas su iniciatyvomis, pradėtomis pagal Duomenų sąjungos strategiją. Teikdami ekspertines žinias, bandymus, įgūdžius ir paramą inovacijoms, DI centrai turėtų stiprinti Sąjungos DI pramoninės bazės konkurencingumą ir atsparumą, kartu stiprindami inovacijų pajėgumus ir plačiai diegdami DI ir kitas pažangiąsias technologijas visoje Sąjungoje. Tinklas turėtų būti grindžiamas Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklu. Tinklas glaudžiai bendradarbiaus su kitomis iniciatyvomis, kuriomis remiamas DI ir kitų pažangiausių technologijų, pavyzdžiui, bandymų ir eksperimentavimo priemonių ir DI fabrikų, diegimas. Jis bus grindžiamas su įgūdžiais susijusiomis iniciatyvomis, įskaitant didelio masto skaitmeninių įgūdžių partnerystę pagal Įgūdžių paktą ir įgūdžių akademijas, įskaitant DI įgūdžių akademiją;

(26)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų įgyvendinimas turėtų būti patikėtas Komisijai ir valstybėms narėms. Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų įgyvendinimas, kai aktualu, taip pat turėtų būti patikėtas bet kuriai kitai struktūrai, turinčiai tinkamų ekspertinių žinių ir išteklių. Visų pirma, nedarant poveikio kitai (2028–2034 m.) daugiametei finansinei programai, debesijos ir DI lyderystės iniciatyvas turėtų būti galima patikėti įgyvendinti bendrosioms įmonėms, pavyzdžiui, Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrajai įmonei (BĮ), įsteigtai Tarybos reglamentu (ES) 2021/2085 ( 18 ), arba Europos našiosios kompiuterijos bendrajai įmonei (toliau – BĮ „EuroHPC“), įsteigtai Tarybos reglamentu (ES) 2021/1173 ( 19 ), ir, kai aktualu, jas pakeisiančioms įmonėms;

(27)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų veiklos tikslai visų pirma turėtų būti įgyvendinami nustatant plataus užmojo, į ateitį orientuotus tikslus, kuriais siekiama neapsiriboti naujausiomis technologijomis infrastruktūros plėtros, debesijos kompiuterijos ir DI srityse. Taigi debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti remiami svarbiausi strateginiai didieji uždaviniai, daugiausia dėmesio skiriant Sąjungai itin svarbių pažangiausių debesijos ir DI technologijų ir infrastruktūros kūrimui ir diegimui. Tie didieji uždaviniai turėtų būti grindžiami uždaviniais, nustatytais Reglamente (ES) 2026/XXX [Lustų aktas 2.0] dėl Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistemos, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas puslaidininkių technologijoms, kuriomis grindžiamas DI, debesijos kompiuterija, duomenų centrai ir tinklo paribio infrastruktūra;

(28)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos gali būti remiamos skiriant finansavimą pagal Sąjungos programas ir kitas priemones, visų pirma pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, taip pat pagal programą „InvestEU“, laikantis Reglamento (ES) 2021/694 ( 20 ), Reglamento (ES) 2021/695 ( 21 ) ir Reglamento (ES) 2021/523 ( 22 ). Pagal 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos galėtų būti toliau remiamos pagal paskesnes Sąjungos programas, jei jos bus priimtos ir laikantis jų atitinkamų teisinių pagrindų;

(29)valstybės narės gali ne tik gauti finansavimą pagal Sąjungos programas, bet ir remti debesijos ir DI lyderystės iniciatyvas pasitelkdamos mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų priemones, laikydamosi taikytinų valstybės pagalbos taisyklių ir užtikrindamos, kad nacionalinė politika ir Sąjungos politika tarpusavyje derėtų, taip pat pasinaudodamos privačiojo sektoriaus investicijomis. Visų pirma privačiojo sektoriaus suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos rengiant savo investicijų į debesijos kompiuteriją ir DI strategijas atsižvelgti į debesijos ir DI lyderystės iniciatyvas. Taip privačiosios investicijos gali padėti užtikrinti nuoseklią ir koordinuotą investicijų trajektoriją, suderintą su platesniais politikos tikslais ir ilgalaikiais įgyvendinimo tikslais, nustatytais debesijos ir DI lyderystės iniciatyvose;

(30)Komisijai turėtų patarti suinteresuotieji subjektai, turintys tinkamų ekspertinių žinių apie debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų įgyvendinimą. Komisija visų pirma turėtų skatinti bendradarbiavimą su esamais ekspertų ir patariamaisiais forumais, pavyzdžiui, Pramonės duomenų ir debesijos aljansu, DI taikymo aljansu ir Puslaidininkių pramonės aljansu. Pramonės duomenų ir debesijos aljansas turėtų veikti kaip įvairių suinteresuotųjų šalių, susijusių su naujos kartos tinklo paribio ir debesijos technologijomis, įskaitant įmones, valstybių narių atstovus ir kitus atitinkamus ekspertus, mainų forumas. Jis turėtų padėti Komisijai parengti strateginių investicijų veiksmų planus, kad būtų sudarytos sąlygos naujos kartos itin saugioms, paskirstytosioms, sąveikioms ir efektyviai išteklius naudojančioms kompiuterijos technologijoms. DI taikymo aljansas turėtų veikti kaip DI suinteresuotųjų subjektų ir politikos formuotojų veiksmų koordinavimo forumas, kad būtų daroma pažanga diskusijose dėl DI potencialo strateginiuose Sąjungos sektoriuose. DI taikymo aljansas turėtų toliau padėti įgyvendinti DI taikymo strategijos tikslus, visų pirma organizuodamas pramonės atstovų seminarus, nustatydamas ir vertindamas naujus DI naudojimo strateginiuose sektoriuose atvejus ir ragindamas imtis konkrečių paramos politikos veiksmų. Kartu su DI taikymo aljansu DI stebėsenos centras turėtų pateikti patikimus rodiklius, kad būtų galima įvertinti DI poveikį strateginiuose sektoriuose, stebėti technologinius pokyčius ir tendencijas, taip pat pokyčius, kuriuos jis gali padaryti darbo rinkai;

(31)debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis turėtų būti didinamos sinergijos su veiksmais, kuriuos šiuo metu remia Sąjunga ir valstybės narės, be kita ko, pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, taip pat pagal Tarybos reglamentą (ES) 2021/1173 ir Reglamentą (ES) 2026/XXX [Lustų aktas 2.0] dėl Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistemos. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų ir atitinkamų nacionalinių ir regioninių strategijų, programų ir investicijų planų, įskaitant įgyvendinamus pagal nacionalines reformų programas, pažangiosios specializacijos strategijas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir kitas nacionalines ar regionines finansavimo priemones, kuriomis remiami debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų tikslai, nuoseklumą, papildomumą ir sinergijas. Tokiu koordinavimu turėtų būti siekiama kuo labiau padidinti viešųjų investicijų poveikį, išvengti finansavimo dubliavimosi, skatinti prioritetų suderinimą visais valdymo lygmenimis ir sudaryti palankesnes sąlygas plėsti ir diegti rezultatus visoje Sąjungoje;

(32)siekiant užtikrinti, kad Sąjungos ir valstybių narių politika būtų tarpusavyje suderinta, valstybės narės turėtų priimti nacionalines strategijas, kurios padėtų pasiekti Sąjungos tikslus debesijos ir DI plėtros srityje, laikantis DI žemyno veiksmų plano ir DI taikymo strategijos. Į nacionalines strategijas visų pirma turėtų būti įtrauktas DI taikymo strategijoje apibrėžtas pirmenybės teikimo DI principas, pagal kurį organizacijos raginamos apsvarstyti savo verslo procesus atsižvelgiant į DI teikiamų galimybių poreikius, kartu atsižvelgiant į galimas rizikas. Nacionalinės debesijos ir DI strategijos taip pat turėtų būti suderintos su susijusiais skaitmeniniais tikslais, nustatytais pagal Sprendimą (ES) 2022/2481 ( 23 ), visų pirma dėl to, kad bent 75 % Sąjungos įmonių savo verslo operacijoms taikytų debesijos kompiuterijos paslaugas, didžiuosius duomenis ir DI ir kad Sąjungoje būtų įdiegta bent 10 000 neutralaus poveikio klimatui itin saugių tinklo paribio mazgų, kartu užtikrinant mažą delsą. Pagal nacionalines strategijas priimtomis priemonėmis galėtų būti remiamasi rengiant nacionalines skaitmeninio dešimtmečio strategines veiksmų gaires (toliau – nacionalinės veiksmų gairės);

(33)jei valstybė narė jau yra priėmusi nacionalinę strategiją, kurioje tinkamai atsižvelgiama į šiame reglamente nustatytus tikslus, neturėtų būti reikalaujama, kad ji priimtų kitą strategiją. Tačiau jei valstybė narė, atsižvelgdama į tuos tikslus, nustato savo esamos strategijos trūkumų, ji turėtų ją atitinkamai atnaujinti. Dirbtinio intelekto aktu įsteigtai Europos dirbtinio intelekto valdybai (toliau – DI valdyba) tenka esminis vaidmuo užtikrinant nuoseklų ir veiksmingą Sąjungos DI politikos įgyvendinimą. Kadangi debesijos kompiuterija yra DI pagrindas ir sudaro jam sąlygas, DI valdyba turėtų veikti kaip platforma, palengvinanti Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir veiklos, susijusios su DI diegimu, koordinavimą. Kad galėtų atlikti šią užduotį, DI valdyba turėtų turėti reikiamų ekspertinių žinių ir jos veikloje turi būti tinkamai dalyvaujama;

(34)atsižvelgiant į precedento neturintį avangardinio DI plėtrai reikalingų išteklių mastą, būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos projektas būtų laikomas prioritetiniu avangardinio DI projektu. Tokiais projektais turėtų būti remiamas avangardinio DI technologijų kūrimas ir plėtra, visų pirma kibernetinio saugumo sektoriuje. Atsižvelgiant į projektų techninį sudėtingumą ir tai, kad jiems reikia daug kapitalo, jiems reikia Sąjungos lygmens bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio. Todėl tikslinga reikalauti, kad juose plačiai dalyvautų subjektai iš visos Sąjungos, visų pirma per ESIK, įsteigtus pagal Sprendimą (ES) 2022/2481, arba bet kokią kitą teisinę struktūrą, galinčią atstovauti reikšmingai Sąjungos interesų daliai;

(35)pakankamų DI kompiuterijos išteklių skyrimas prioritetiniams avangardinio DI projektams turėtų būti strategiškai svarbus Sąjungai ir valstybėms narėms. Sąjunga turėtų proporcingai ir neviršydama turimų Europos našiosios kompiuterijos („EuroHPC“) pajėgumų skirti tiek pat DI kompiuterijos išteklių, kiek valstybės narės skyrė arba įsipareigojo skirti nustatytiems prioritetiniams avangardinio DI projektams. Sąjunga ir valstybės narės taip pat turėtų skirti pakankamai laiko DI pramonės inovacijoms, fizinio DI ir viešojo sektoriaus DI projektams. Tai daroma nepažeidžiant Tarybos reglamente (ES) 2021/1173 nustatytų taisyklių ir procedūrų. BĮ „EuroHPC“ prieigos politika turėtų būti pritaikyta taip, kad veiksmingai, skaidriai ir laiku atspindėtų tokių kompiuterijos išteklių paskirstymą, nedarant poveikio vykdomų operacijų tęstinumui ir projektų, kuriems jau skiriami BĮ „EuroHPC“ DI kompiuterijos ištekliai, teisėms;

(36)kad būtų pasiekti Sąjungos DI užmojai, būtina stiprinti skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant debesijos ir tinklo paribio pajėgumus, kuriais sudaromos sąlygos mokymui, tikslinimui, diegimui ir veikimui tikruoju laiku, ir į ją investuoti. Duomenų centrų diegimas visoje Sąjungoje atsilieka ir tebėra sutelktas tik keliuose įsteigtuose centruose, o tai lemia struktūrinį disbalansą tarp valstybių narių ir neveiksmingumą, pavyzdžiui, didesnes išlaidas, didesnę delsą periferiniuose regionuose, nevienodas galimybes įmonėms ir lėtesnę skaitmeninę transformaciją. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės infrastruktūros ir taip sumažinti riziką ekonominiam saugumui ir remti Sąjungos konkurencingumą, atsparumą ir suverenumą, taip pat labai svarbu didinti ir geografiškai subalansuoti duomenų centrų pajėgumus visoje Sąjungoje;

(37)duomenų centrai yra ypatingos svarbos Sąjungos infrastruktūra ir gali sukurti didelę ekonominę vertę, įskaitant vertingas investicijas ir darbo vietas, ir gali remti inovacijų ekosistemas, ypač jei jie yra integruoti atsižvelgiant į vietos poreikius ir atitinka geriausią praktiką. Tinkamai valdomas duomenų centrų pajėgumų didinimas Sąjungoje gali duoti didelės ekonominės ir strateginės naudos, padėti modernizuoti energetikos sistemą, remti švarios energijos augimą ir tausų energijos naudojimą. Tai priklauso nuo tinkamos sistemos, kuria užkertamas kelias bet kokiam neigiamam poveikiui, pavyzdžiui, spaudimui dėl energijos tiekimo, neigiamam poveikiui aplinkai ir prarastoms galimybėms, įgyvendinimo. Siekti šio tikslo turėtų padėti duomenų centrų spartinimo zonos (toliau – spartinimo zonos), sudarydamos sąlygas plačiu mastu ir sparčiai diegti infrastruktūrą pagal aiškią ir racionalizuotą reglamentavimo sistemą;

(38)kai pajėgumai diegiami valstybių narių teritorijoje, turėtų būti nustatytos spartinimo zonos, kuriose būtų galima palengvinti duomenų centrų kūrimą, plėtrą ir modernizavimą. Tokių zonų nustatymas turėtų padėti pašalinti Sąjungos pajėgumų trūkumą ir padidinti Sąjungos konkurencingumą, savarankiškumą ir technologinį atsparumą, kartu užtikrinant atitiktį taikytinai Sąjungos teisei, įskaitant reikalavimus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu ir aplinkos apsauga. Pakankamas ir savalaikis energijos tiekimas į spartinimo zonas yra viena iš pagrindinių sąlygų, būtinų veiksmingam jų diegimui ir duomenų centrų pajėgumų vystymui visoje Sąjungoje užtikrinti. Patikima ir tiksli informacija apie būsimą energijos poreikį prisideda prie ekonomiškai efektyvios tinklo plėtros. Todėl valstybės narės turėtų parengti kiekvienos spartinimo zonos analizę, kurioje būtų nustatyti jos dabartiniai ir būsimi energijos poreikiai. Tokia analizė turėtų padėti teikti informaciją nacionaliniam tinklo planavimui, taip prisidedant prie tikslingų išankstinių investicijų į tinklą ir spartesnių energetikos jungčių spartinimo zonoje. Apibrėždamos taikymo sritį, valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamos transporto ir tinklo infrastruktūros prieinamumą. Šių vertinimų rezultatai turėtų atsispindėti nacionaliniuose tinklo plėtros planuose, kad ateityje planuojant tinklą būtų tinkamai atsižvelgta į būsimus energijos paklausos punktus. Siekdamos užtikrinti, kad spartinimo zonose būtų sudarytos tinkamos sąlygos diegti pajėgumus, valstybės narės turėtų palengvinti aiškias ir veiksmingas prijungimo prie tinklo procedūras ir lanksčius prijungimo susitarimus ir turėtų paaiškinti prijungimo prie tinklo sąlygas pagal Direktyvą (ES) 2019/944 duomenų centrų operatoriams. Būsimu teisės akto pasiūlymu dėl būsimus poreikius atitinkančių sąskaitų už elektros energiją ES bus suteikta paskatų optimaliai ir ekonomiškai efektyviai naudotis tinklo infrastruktūra ir skatinamas sistemai palankus vartojimas. Elektros energijos pirkimo sutartys (EEPS) yra svarbios duomenų centrų priemonės, nes jomis užtikrinamas ilgalaikis kainų stabilumas, o duomenų centrų operatoriams sudaromos sąlygos dideliu mastu pirkti švarią elektros energiją, taip remiant patikimas operacijas ir perėjimą prie švarios energijos sistemos. Todėl valstybės narės turėtų skatinti EEPS naudojimą, be kita ko, spartinimo zonose, šalindamos nepagrįstas kliūtis ir neproporcingas ar diskriminacines procedūras ar mokesčius, kad būtų užtikrintas kainų nuspėjamumas;

(39)nustatydamos duomenų centrų, įrengtų duomenų centrų spartinimo zonose, tvarumo reikalavimus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų naudojami pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, apibrėžti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2024/1364 ( 24 ) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/1791 ( 25 ). Tikslas – užtikrinti nuoseklius aplinkos apsaugos standartus, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir remti platesnius Sąjungos klimato, aplinkos ir tvarumo tikslus spartinimo zonose. Be to, siekiant užkirsti kelią spekuliaciniam išteklių rezervavimui spartinimo zonose, užtikrinant sąžiningą, pagrįstą ir nediskriminacinę prieigą, kuri išsaugotų veiksmingą konkurenciją ir padėtų laiku ir veiksmingai plėtoti spartinimo zonas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ištekliai tose zonose būtų paskirstomi ir naudojami sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ir kad dėl to neatsirastų jokių spekuliacinių išlygų ar galimybių ribojimo veiksmų, galinčių trukdyti veiksmingai konkurencijai arba veiksmingam tų zonų plėtojimui ar naudojimui;

(40)siekdamos palengvinti ir paspartinti duomenų centrų projektų diegimą spartinimo zonose, valstybės narės turėtų paskirti bendrus informacinius punktus arba, kai įmanoma, juos atnaujinti arba integruoti į tuos, kurie paskirti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1309 ( 26 );

(41)Reglamentu (ES) 202X/XXX [dėl poveikio aplinkai vertinimų paspartinimo] ( 27 ) nustatoma bendra poveikio aplinkai vertinimų paspartinimo sistema, siekiant paskatinti Sąjungą diegti pagrindines technologijas, sumažinti priklausomybę ir padidinti konkurencingumą. Visų ekonomikos sektorių planų, programų ir projektų poveikio aplinkai vertinimų procedūros turėtų būti paspartintos ir supaprastintos, kartu išlaikant aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Tačiau kai kuriuose sektoriuose gali reikėti poveikio aplinkai vertinimus atlikti dar greičiau. Siekiant užtikrinti poveikio aplinkai vertinimų teisinės sistemos nuoseklumą ir kartu atsižvelgti į poreikį paspartinti diegimą tam tikruose strateginiuose sektoriuose, Reglamentu (ES) 202X/XXX [dėl poveikio aplinkai vertinimų paspartinimo] nustatomas specialus priemonių rinkinys. Atsižvelgiant į jų vaidmenį užtikrinant, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato ir aplinkos tikslai, nes jomis prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo, sudaromos sąlygos integruoti švarią energiją ir suteikiama infrastruktūra, reikalinga pažangesniems tinklams, transporto sistemoms ir mažo anglies dioksido kiekio technologijoms, taip pat į jų indėlį į Sąjungos atsparumą ir ekonominį saugumą užtikrinant patikimą infrastruktūrą Sąjungoje, kad būtų apsaugotos ypatingos svarbos paslaugos, ir stiprinant Sąjungos gebėjimą veikti nepriklausomai, spartinimo zonose įgyvendinami duomenų centrų projektai turėtų būti laikomi strateginiais projektais, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 202X/XXX [dėl poveikio aplinkai vertinimų paspartinimo], todėl joms turėtų būti taikomas pagal tą reglamentą nustatytas specialus priemonių rinkinys. Valstybės narės turėtų parengti bendrą pagrindinį leidimą, atspindintį konkrečias kiekvienos nustatytos spartinimo zonos charakteristikas. Tas valdžios institucijų išduotas bendras pagrindinis leidimas turėtų apimti leidimus, kurių paprastai reikia tokiai veiklai rajone, išskyrus prijungimo prie tinklo leidimus;

(42)Komisija turėtų turėti galimybę strateginiais projektais pripažinti duomenų centrų projektus, kuriais svariai prisidedama prie Sąjungos skaitmeninio ir energetikos sektorių ir kurie atitinka aiškius kriterijus. Atsižvelgdamos į duomenų centrų strateginių projektų svarbą, valstybės narės, nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsniams, tiems projektams gali proporcingai taikyti paramos priemones. Planuodamos tokias paramos priemones, valstybės narės, kai taikytina, turėtų naudotis atitinkamomis viešosios paramos teikimo sistemomis. Strateginiais projektais rinkos nepakankamumo problema turėtų būti sprendžiama proporcingai, nedubliuojant ir neišstumiant privačiojo finansavimo, kartu užtikrinant aiškią Sąjungos pridėtinę vertę;

(43)duomenų centrų strateginiams projektams turėtų būti teikiama parama iš Sąjungos programų, fondų ir finansinių priemonių, laikantis reglamente, kuriuo įsteigiami tie fondai ir programos, nustatytų tikslų ir nedarant poveikio kitai (2028–2034 m.) daugiametei finansinei programai. Visų pirma tiems strateginiams projektams turėtų būti suteiktas konkurencingumo ženklas, jei jie atitinka Reglamente (ES) 2026/XXX [kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas] (ECF) ( 28 ) nustatytas sąlygas, kaip aukštos kokybės projektai, kuriais prisidedama prie Europos konkurencingumo fondo tikslo;

(44)siekdama skatinti strateginį duomenų centrų pajėgumų diegimą visoje Sąjungoje, Komisija turėtų stebėti turimus kompiuterinius pajėgumus ir duomenų centrų pajėgumų paklausos apimtį ir nustatyti pajėgumų stygiaus dydį visoje Sąjungoje. Tokią stebėseną Komisija gali naudoti savo galimoms rekomendacijoms pagrįsti. Siekdama padėti valstybėms narėms paspartinti duomenų centrų pajėgumų diegimą, Komisija, kai tikslinga, gali rekomenduoti priemones nustatytam Sąjungos pajėgumų stygiui panaikinti. Pagal 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą Komisija taip pat turėtų peržiūrėti skaitmeninio dešimtmečio tikslus, kad būtų atsižvelgta į techninius, ekonominius ar visuomenės pokyčius ir Sąjungos prioritetų šioje srityje raidą;

(45)šis reglamentas turėtų būti taikomas Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ir agentūroms (toliau – Sąjungos subjektai), vykdantiems debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų, kurioms taikomas šis reglamentas, viešųjų pirkimų procedūras;

(46)Sąjunga tebėra labai priklausoma nuo riboto skaičiaus debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, kuriuos kontroliuoja trečiosios valstybės arba trečiosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai. Dėl to Sąjungai kyla kritinė strateginė priklausomybė ir koncentracijos rizika, įskaitant pažeidžiamumą, atsirandantį dėl eksteritorinio trečiųjų valstybių teisės aktų taikymo, galimus sutrikimus, darančius poveikį debesijos kompiuterijos paslaugų tęstinumui, kokybei ir atsparumui, mažesnę asmens ir ne asmens duomenų bei infrastruktūros kontrolę ir priežiūrą, ir riziką, kad trečiosioms valstybėms arba trečiosiose valstybėse įsisteigusiems teisės subjektams kontroliuojant debesijos kompiuterijos paslaugas bus daroma nederama ekonominė ar politinė įtaka. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos ir jos valstybių narių gebėjimas išlaikyti Sąjungos ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančios infrastruktūros, duomenų, turto ir technologijų sistemų kontrolę tapo privalomu politikos tikslu;

(47)galiojančiais Sąjungos teisės aktais reglamentuojami kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos, sąveikumo ir duomenų perkeliamumo reikalavimai, taikomi debesijos kompiuterijos paslaugoms. Vis dėlto nėra kompleksinės Sąjungos reglamentavimo sistemos, kuria būtų užtikrintas darnus suvokimas, kas yra patikima debesijos kompiuterijos paslauga, tokiai rizikai mažinti. Kai kurios valstybės narės parengė arba rengia nacionalinius metodus nacionalinėms suverenioms paslaugoms nustatyti. Tačiau nacionalinėmis priemonėmis nėra tinkamai sprendžiami tarpvalstybiniai klausimai, susiję su nepakankamu Sąjungos suverenumu debesijos kompiuterijos ekosistemoje, ir kyla pavojus, kad Sąjungos vidaus rinka bus suskaidyta ir bus pakenkta bendriems savarankiškumo ir suverenumo tikslams;

(48)reaguodami į didėjantį Sąjungos susirūpinimą dėl suverenumo, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai pradėjo teikti specialiai pritaikytas savo paslaugų pasiūlos versijas. Tose versijose vis dėlto nesprendžiami pagrindiniai suverenumo klausimai, kai trečiųjų valstybių teisės aktai gali būti taikomi už teritorijos ribų ir dėl to gali pablogėti arba sutrikti paslaugos teikimas. Dėl to Sąjunga neužtikrins savo duomenų, turto ir skaitmeninės infrastruktūros savarankiškumo ar kontrolės. Vadinasi, dabartinę sistemą reikia papildyti tiksliniais Sąjungos lygmens veiksmais, nustatant suderintą mechanizmą, kuriuo būtų galima sustiprinti ilgalaikę Sąjungos strategiją dėl technologinio savarankiškumo, kontrolės ir atsparumo debesijos ir DI ekosistemoje;

(49)atsižvelgiant į tai, dėl labai išaugusių viešosios tvarkos problemų, įskaitant, pavyzdžiui, riziką ekonominiam saugumui, reikia veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti iš Sąjungos biudžeto remiamos veiklos apsaugos priemones. Kalbant apie Sąjungos subjektus, Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 ( 29 ) 136 straipsnyje nustatyta neskelbtinų viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sritis, taisyklės ir procedūros;

(50)todėl, siekiant apsaugoti viešąją tvarką, būtina nustatyti sąlygas, kurias Sąjungos ir valstybių narių perkančiosios organizacijos turėtų taikyti debesijos kompiuterijos paslaugų viešųjų pirkimų procedūrose. Renkantis tinkamas rizikos mažinimo priemones Sąjungos ir valstybių narių viešajai tvarkai išsaugoti, labai svarbu atsižvelgti į galimą rizikos poveikį. Sąjunga ir valstybės narės yra labai priklausomos nuo riboto skaičiaus debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, kuriuos kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiojoje valstybėje įsisteigęs teisės subjektas, todėl gali kilti tokia rizika kaip netinkamas naudojimas (t. y. manipuliavimas, nuotolinė prieiga ir kontrolė, sabotažas, suginklinimas), prieiga prie informacijos (t. y. prieiga prie neskelbtinos informacijos, neteisėtas ryšys, technologijų nutekėjimas, manipuliavimas duomenimis ar jų išfiltravimas, šnipinėjimas) ir priklausomybės nulemtas pažeidžiamumas (t. y. politinė ir (arba) ekonominė prievarta, pavyzdžiui, naudojant susaistymą su pardavėju ar technologija, embargą ar sankcijas, monopolinės kainos nustatymas, kenkiantis Sąjungos ir valstybių narių finansiniams interesams);

(51)siekiant pašalinti tą riziką ir numatyti tinkamas rizikos mažinimo priemones, būtina sukurti Sąjungos debesijos kompiuterijos suverenumo sistemą, kurioje būtų nustatyti patikimų debesijos kompiuterijos paslaugų kriterijai. Siekiant atsižvelgti į diferencijuotą ir daugiasluoksnį suverenumo pobūdį, sistemoje turėtų būti numatyti keturi skirtingi patikimų pasiūlymų lygiai (toliau – Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiai);

(52)Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiais turėtų būti nustatyta proporcinga sistema, kuria būtų užtikrinama, kad viešojo sektoriaus įstaigos išsaugotų viešąją tvarką išlaikydamos kontrolę ir atstovavimą. Daugumai viešųjų paslaugų aukščiausio saugumo užtikrinimo lygio nereikėtų. Kai kuriais konkrečiais atvejais 3 arba 4 Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiai gali būti laikomi būtinais ir proporcingais siekiant išsaugoti viešąją tvarką. Rizikos vertinimu, kurį turi atlikti valstybės narės ir Sąjungos subjektai, užtikrinama, kad būtų laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų, įvertinant konkrečius atvejus, kai viešosios tvarkos apsaugai reikia užtikrinti aukščiausio lygio saugumą;

(53)svarbu, kad nacionalinės kompetentingos institucijos valstybėse narėse, kuriose įsisteigęs debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas, galėtų įvertinti, ar debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, siekiantys teikti debesijos kompiuterijos paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, užtikrina tinkamą saugumo užtikrinimo lygį. Sukurtas debesijos kompiuterijos paslaugų, kurių ES atitikties pareiškimas atitinka Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygį arba dėl kurių auditą atliekanti organizacija pateikė teigiamą audito nuomonę ir audito ataskaitą, pripažinimo mechanizmas. Teigiamai įvertinus pripažinimo mechanizmą, visoje Sąjungoje pripažįstama, kad debesijos kompiuterijos paslauga užtikrinamas tinkamas Sąjungos saugumo užtikrinimo lygis. Siekiant aiškumo, paprastumo ir veiksmingumo, įgaliojimai prižiūrėti su debesijos kompiuterijos suverenumo sistema susijusias pareigas ir užtikrinti jų vykdymą turėtų būti suteikti valstybės narės, kurioje yra pagrindinė debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo buveinė, kompetentingoms institucijoms;

(54)siekiant įrodyti atitiktį Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygiui, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjams turėtų tekti išimtinė atsakomybė atlikti savarankiškus atitikties vertinimus taikant atitinkamus to Sąjungos saugumo užtikrinimo lygio kriterijus. Tokie savarankiški vertinimai turėtų būti grindžiami dokumentais pagrįstais įrodymais, vidaus kontrolės procedūromis ir nuolatine stebėsena, kurių pakanka siekiant įrodyti, kad taikomi kriterijai yra įvykdyti;

(55)nepriklausomi auditai yra svarbi debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų teikiamų debesijos kompiuterijos paslaugų atitikties stebėsenos priemonė. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad pagal taikytinus Sąjungos saugumo užtikrinimo 2, 3 arba 4 lygių kriterijus tikrintų nepriklausomi trečiųjų šalių ekspertai, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, atliekant nepriklausomą auditą, turėtų būti atskaitingi už tai, kaip jie laikosi šiame reglamente nustatytų kriterijų. Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai turėtų galėti laisvai pasirinkti auditą atliekančią organizaciją, jei auditą atliekanti organizacija įrodo būtiną nepriklausomumą ir atitiktį šio reglamento reikalavimams. Siekiant užtikrinti, kad auditas būtų atliekamas veiksmingai, efektyviai ir laiku, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti būtiną auditą atliekančių organizacijų bendradarbiavimą ir teikti joms pagalbą, be kita ko, suteikdami auditą atliekančioms organizacijoms prieigą prie visų atitinkamų duomenų ir patalpų, būtinų auditui tinkamai atlikti, ir atsakydami į klausimus žodžiu arba raštu. Auditą atliekančios organizacijos taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudoti kitais objektyvios informacijos šaltiniais. Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai neturėtų trukdyti atlikti auditą. Auditas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į pramonės geriausią praktiką ir aukštą profesinę etiką bei objektyvumą, tinkamai atsižvelgiant į audito standartus ir praktikos kodeksus. Audito organizacijos turėtų garantuoti informacijos, kaip antai komercinių paslapčių, kurią jie gauna atlikdami savo užduotis, konfidencialumą, saugumą bei vientisumą. Ta garantija neturėtų būti naudojama siekiant išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų atlikti auditą taikymo. Auditą atliekančios organizacijos turėtų turėti reikiamų ekspertinių žinių rizikos valdymo srityje ir techninę kompetenciją debesijos kompiuterijos paslaugų auditui atlikti. Jos turėtų laikytis pagrindinių nepriklausomumo reikalavimų, susijusių su draudimu teikti ne audito paslaugas, įmonių rotacija ir nuo rezultatų nepriklausomais mokesčiais. Jeigu dėl jų nepriklausomumo ar audito organizacijų techninės kompetencijos kyla abejonių, jos turėtų nesiimti audito ir nedalyvauti atliekant auditą;

(56)audito ataskaita turėtų būti pagrindžiama, kad tai būtų prasmingas vykdomos veiklos ir per auditą padarytų išvadų pristatymas. Ji turėtų padėti pagrįsti ir, kai tinkama, pasiūlyti, kaip patobulinti priemones, kurių imasi debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, kad įvykdytų taikytinus kriterijus ir savo pareigas pagal šį reglamentą. Į audito ataskaitą turėtų būti įtraukta audito nuomonė, grindžiama išvadomis, padarytomis remiantis gautais audito įrodymais. Teigiama nuomonė turėtų būti pateikiama tais atvejais, kai visi įrodymai rodo, kad paslaugų teikėjas laikosi šiame reglamente nustatytų audito kriterijų ir pareigų. Neigiama nuomonė turėtų būti pateikiama, kai auditą atliekanti organizacija mano, kad paslaugų teikėjas neatitinka šiame reglamente nustatytų kriterijų. Jei audito nuomonėje negalima padaryti išvados dėl konkrečių aspektų, kurie patenka į audito apimtį, į audito nuomonę turėtų būti įtrauktas priežasčių, dėl kurių tai nebuvo įmanoma, paaiškinimas. Kai taikytina, į ataskaitą turėtų būti įtrauktas konkrečių punktų, kurių audito nebuvo galima atlikti, aprašymas ir paaiškinimas, kodėl to nebuvo galima padaryti;

(57)būtina sukurti centrinę pripažintų Sąjungos saugumą užtikrinančių debesijos kompiuterijos paslaugų informacijos saugyklą, kad viešojo sektoriaus klientams, kurie naudojasi Sąjungos saugumą užtikrinančiomis paslaugomis, auditą atliekančioms organizacijoms, kompetentingoms institucijoms ir Komisijai būtų lengviau saugiai ir veiksmingai saugoti atitinkamą informaciją, su ja susipažinti ir ja keistis;

(58)siekiant užtikrinti nuolatinį debesijos kompiuterijos paslaugų, kuriomis užtikrinamas Sąjungos saugumo užtikrinimo lygis pagal debesijos suverenumo sistemą, tikslumą ir statuso patikimumą, turėtų būti reikalaujama, kad paslaugų teikėjai nedelsdami praneštų auditą atliekančiai organizacijai ir įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms visą aktualią informaciją arba esminius aplinkybių pokyčius. Ta informacija turėtų sudaryti sąlygas auditą atliekančiai organizacijai prireikus iš naujo įvertinti, iš dalies pakeisti arba atšaukti audito ataskaitą ir nuomonę, o vėliau atitinkamai įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai nusiųsti pranešimus, kad ji galėtų peržiūrėti savo debesijos kompiuterijos paslaugos suteikiamo tam tikro Sąjungos saugumo užtikrinimo lygio pripažinimą. Atitinkama kompetentinga institucija taip pat turėtų turėti galimybę gauti tą pačią informaciją apie debesijos kompiuterijos paslaugos pripažinimą;

(59)siekdamos užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų debesijos suverenumo sistemos taikymą, valstybės narės turėtų paskirti vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už audito procedūros ir sistemos pripažinimą ir pripažintų debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų priežiūrą. Toms institucijoms turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai, ištekliai, ekspertinės žinios ir techninės priemonės, kad jos galėtų veiksmingai, nešališkai ir nepriklausomai vykdyti savo užduotis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tų institucijų pareigos būtų aiškiai nustatytos ir kad jos glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje, su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant duomenų apsaugos institucijas ir kibernetinio saugumo institucijas, ir, kai tinkama, su Komisija, kad būtų užtikrinta nuosekli priežiūra ir sudarytos palankesnės sąlygos keistis atitinkama informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais visoje Sąjungoje. Valstybės narės turėtų turėti galimybę vieną ar daugiau esamų institucijų paskirti kompetentingomis institucijomis;

(60)kompetentingų institucijų savitarpio pagalbos teikimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento laikymosi priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą visoje Sąjungoje, be kita ko, laiku keičiantis informacija, koordinuojant tyrimo priemones ir padedant vykdyti užduotis Sąjungoje. Be to, veiksmingam vykdymo užtikrinimui reikia tvirto tarpvalstybinio kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, kad būtų užtikrintas nuoseklus šio reglamento taikymas visose valstybėse narėse ir laiku dalijamasi atitinkama informacija, siekiant pašalinti sisteminę riziką Sąjungoje;

(61)Sąjungos tikslo stiprinti savo savarankiškumą turėtų būti siekiama atvirai, bendradarbiaujant ir laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų ir partnerysčių. Taigi politikos tikslai, kurių siekiama užtikrinant Sąjungos saugumo užtikrinimo 1, 2 ir 3 lygius, turėtų būti suprantami kaip Sąjungos gebėjimas prireikus veikti savarankiškai, kartu toliau bendradarbiaujant su savo tarptautiniais partneriais ir skatinant abipusiai naudingą bendradarbiavimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija dėl 3 Sąjungos saugumo užtikrinimo lygio gali nuspręsti, kad debesijos kompiuterijos paslauga, kurią kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiojoje valstybėje įsisteigęs teisės subjektas, vis dar gali būti audituojama pagal audito kriterijus, jei trečioji valstybė yra įgyvendinusi konkrečias apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų neteisėtos prieigos prie Sąjungos duomenų ir nekiltų galimo paslaugos kokybės ar tęstinumo sutrikdymo rizika. Komisija turėtų įvertinti, ar trečiajai valstybei taikomas sprendimas dėl tinkamumo, priimtas pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį. Visų pirma turėtų būti nustatyta, ar sprendimas dėl tinkamumo apskritai taikomas visai trečiajai valstybei ar tik konkretiems sektoriams arba sertifikuotoms organizacijoms. Taip pat reikėtų įvertinti, ar sprendimo dėl tinkamumo taikymo sritis apima konkrečią duomenų tvarkymo veiklą, vykdomą teikiant paslaugas, ir ar duomenų perdavimui ir toliau taikomi reikalavimai įgyvendinti tinkamas apsaugos priemones;

(62)siekiant užtikrinti nuoseklų ir rizika grindžiamą požiūrį į Sąjungos savarankiškumą, valstybės narės ir Sąjungos subjektai turėtų atlikti vieną ar daugiau rizikos vertinimų, kad nustatytų viešojo sektoriaus veiklą, susijusią su viešąja tvarka. Rizikos vertinime turėtų būti nustatyta, kuris Sąjungos saugumo užtikrinimo lygis yra tinkamas veiklai, atsižvelgiant į jos svarbą išsaugant viešąją tvarką sektoriuose, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2022/2555, ir nacionalinio saugumo, vidaus saugumo, išorės sienų valdymo, gynybos, teisingumo ar teisėsaugos srityse, įskaitant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą ir išsaugoti bendrosios skaitmeninės rinkos vientisumą, Komisija pateiks gaires, kad padėtų valstybėms narėms atlikti rizikos vertinimus. Kadangi informacijos, kurios priegloba gali būti vykdoma teikiant Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį užtikrinančią debesijos kompiuterijos paslaugą, slaptumo lygio nustatymas priklauso valstybių narių kompetencijai ir diskrecijai, siekiant užtikrinti nuoseklumą visoje Sąjungoje, Sąjungos saugumo užtikrinimo 3 ir 4 lygiai turėtų sudaryti sąlygas saugiai teikti ES įslaptintą informaciją;

(63)atlikdami rizikos vertinimus, Sąjungos subjektai ir valstybės narės įvertina debesijos aplinkoje tvarkomų asmens ir ne asmens duomenų neskelbtinumą, svarbą ir kiekį. Toks tvarkymas gali apimti įprastą verslo informaciją, neskelbtiną komercinę informaciją, ypatingos svarbos veiklos duomenis, asmens duomenis, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2016/679, ir duomenis, kuriems taikomos su konkrečiais sektoriais susijusios pareigos pagal Sąjungos teisę, įskaitant Direktyvą (ES) 2022/2555 ir Reglamentą (ES) 2022/2554. Komisijos gairėmis Sąjungos subjektams ir valstybėms narėms suteikiama tam tikro lankstumo nustatant tinkamus Sąjungos saugumo užtikrinimo lygius ir informacijos kategorijas bei naudotojus, kuriems tokie lygiai yra tinkami. Be to, skirtingi nacionaliniai požiūriai į duomenų slaptumo klasifikavimą ir saugumo užtikrinimo reikalavimų susiejimą gali pakenkti nuosekliam suverenumo sistemos taikymui visoje Sąjungoje. Siekdama užtikrinti darnų įgyvendinimą visoje Sąjungoje, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis institucijomis, turėtų pateikti centralizuotai koordinuojamas gaires dėl Sąjungos saugumo užtikrinimo lygių ir informacijos kategorijų susiejimo, atsižvelgdama į debesijos aplinkoje tvarkomų duomenų neskelbtinumą, svarbą ir apimtis, perkančiųjų organizacijų veiklos sisteminę svarbą ir taikytinas pareigas pagal Sąjungos teisę. Be to, Sąjungos saugumo užtikrinimo lygių kriterijai neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisėje nustatytoms tarpvalstybinio bendradarbiavimo pareigoms. Kai asmens duomenims tvarkyti naudojamos debesijos kompiuterijos paslaugos, Reglamente (ES) 2016/679 numatyta pareiga susitarti dėl organizacinių ir techninių priemonių, kad būtų laikomasi to reglamento. Kai debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, pasikliauja subrangovais, subrangovams taikomi tie patys susitarimai. Kai pagal šį reglamentą turėtų būti įgyvendintos konkrečios techninės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis šio reglamento, tokios konkrečios priemonės galėtų būti numatytos privalomuose susitarimuose pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir jomis galėtų būti remiamasi siekiant įrodyti, kad laikomasi būtinų Sąjungos saugumo užtikrinimo lygių;

(64)laisvas duomenų judėjimas Sąjungoje yra esminė tinkamo vidaus rinkos veikimo sąlyga. Siekiant skatinti laisvą duomenų judėjimą Sąjungoje ir remti vidaus rinkos veikimą, tikslinga, kad valstybės narės užtikrintų, kad duomenys neapsiribotų vienos valstybės narės teritorija ir galėtų būti saugomi bei tvarkomi visoje Sąjungoje netaikant nepagrįstų apribojimų. Sąjunga išlaiko atvirą ir nediskriminacinę patekimo į rinką sistemą, laikydamasi SESV ir tarptautinių įsipareigojimų. Tai apima įsipareigojimus pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Sutartį dėl viešųjų pirkimų (SVP) ir dvišalius prekybos susitarimus. Vis dėlto, kai būtina ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, pagal PPO SVP III straipsnio 2 dalies a punktą Sąjunga išlaiko teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, būtinas visuomenės dorovei, tvarkai ar saugumui apsaugoti, pagal kurias leidžiami būtini ir proporcingi galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose apribojimai. Iš tiesų, siekiant išsaugoti Sąjungos viešąją tvarką, labai svarbu nustatyti ir šalinti tokią riziką kaip kritinė priklausomybė, neteisėta prieiga prie Sąjungos duomenų, technologijų nutekėjimas, sabotažas ir trečiųjų valstybių subjektų vykdomas šnipinėjimas. Siekiant išsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių viešosios tvarkos apsaugą, reikia apdairaus, bet tvirto politinio, teisinio ir praktinio atsako tiek pagal nacionalinio, tiek pagal Sąjungos lygmens sutarčių skyrimo procedūras, visapusiškai laikantis tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, siekiant apsaugoti ir išsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių viešąją tvarką, perkančiosios organizacijos, kurių veikla nustatyta remiantis valstybės narės rizikos vertinimu, turėtų pirkti tik debesijos kompiuterijos paslaugą, kuria užtikrinamas tinkamas saugumo užtikrinimo 2–4 lygis. Būtinas minimalus saugumo užtikrinimo lygis, įpareigojant užtikrinti Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygį visoje Sąjungoje, kad būtų nustatytas nuoseklus viešojo sektoriaus apsaugos priemonių bazinis lygis, taip sumažinant viešojo sektoriaus pažeidžiamumą, susijusį su trečiųjų valstybių prieiga prie Sąjungos duomenų, ir paslaugų teikimo trikdymą;

(65)siekdami padidinti atsparumą ir apriboti priklausomybę nuo vieno debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo, Sąjungos subjektai ir valstybės narės, vykdydami savo viešųjų pirkimų procedūras, turėtų apsvarstyti, ar dera taikyti kelių pardavėjų arba kelių debesijos paslaugų teikėjų strategiją. Sprendimas priimti ir įgyvendinti daugialypės debesijos architektūrą turėtų būti grindžiamas konkrečiam kontekstui pritaikytu rizikos vertinimu. Vertinime turėtų būti nustatytos visos svarbios su veikla, reglamentavimu ar atsparumu susijusios aplinkybės, kurios padėtų priimti kelių pardavėjų arba daugialypės debesijos strategiją;

(66)viešieji pirkimai neretai yra pirminis rinkos krypties signalas. Valdžios institucijų nustatyti reikalavimai arba joms nustatyti reikalavimai taikyti konkrečius debesijos kompiuterijos paslaugų saugumo užtikrinimo lygius paprastai atspindi reguliuojamose pramonės šakose veikiantys privačiojo sektoriaus subjektai, o vėlesnis šalutinis poveikis ilgainiui prisideda prie platesnio rinkos prisiderinimo. Tie pokyčiai rodo, jog svarbu, kad privačiojo sektoriaus subjektai, vykdantys veiklą Direktyvos (ES) 2022/2555 I priede nurodytuose sektoriuose, galėtų atlikti tokius pačius vertinimus, kokius atlieka Sąjungos subjektai ir valstybės narės;

(67)į debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų viešųjų pirkimų procedūras perkančiosios organizacijos, vertindamos pasiūlymo kokybę, turėtų įtraukti aiškią Europos pridėtinę vertę. Tokia pridėtinė vertė turėtų būti pagalba stiprinant skaitmeninę tiekimo grandinę Sąjungoje, Sąjungos technologijų integravimas, inovacijų, reikalingų paslaugai teikti Sąjungoje, diegimas ir paslaugos teikimas naudojant Sąjungoje suprojektuotus arba pagamintus aparatinės įrangos komponentus. Kriterijus, susijęs su Europos pridėtine verte, neturėtų būti lemiamas skiriant sutartį ir turėtų būti taikomas taip, kad būtų išlaikyta techninių ir finansinių kriterijų, tiesiogiai susijusių su veiksmingumo reikalavimais, viršenybė. Šiuo tikslu perkančiosios organizacijos galėtų apsvarstyti galimybę bendroje vertinimo metodikoje Europos pridėtinei vertei skirti ne daugiau kaip 15 balų iš 120, užtikrinant, kad ji išliktų proporcinga ir kad pagal ją pirmenybė ir toliau būtų teikiama pagrindiniams sutarties skyrimo kriterijams;

(68)debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų inovacinių sprendimų viešieji pirkimai yra labai svarbūs siekiant skatinti technologinę plėtrą, stiprinti skaitmeninį atsparumą ir konkurencingumą ir sudaryti sąlygas valdžios institucijoms naudotis saugiais, veiksmingais ir patikimais skaitmeniniais sprendimais, kurių raida vyksta sparčiai kintant technologiniams ir visuomenės poreikiams. Taigi valstybės narės turėtų siekti bent 25 % atitinkamų debesijos ir DI viešųjų pirkimų inovacijų procedūrų skirti MVĮ. Tuo tikslu valstybės narės turėtų aktyviai pranešti Komisijai apie novatoriškų debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų diegimą;

(69)2020 m. spalio 15 d. bendroje deklaracijoje „Naujos kartos debesijos kūrimas įmonėms ir viešajam sektoriui ES“ ( 30 ) ir 2020 m. gruodžio 8 d. Berlyno deklaracijoje dėl skaitmeninės visuomenės ir vertybėmis grindžiamos skaitmeninės valdžios ( 31 ) valstybės narės išreiškė didelį susidomėjimą nustatyti bendrą požiūrį į debesijos pajėgumų susiejimą sujungiant debesijos kompiuterijos infrastruktūras visoje Sąjungoje ir siekiant sukurti saugią ir sąveikią Europos viešojo sektoriaus debesijos federaciją. 2024 m. gegužės 21 d. išvadose dėl ES skaitmeninės politikos ateities ( 32 ) Europos Sąjungos Taryba patvirtino, kad aktualu ir svarbu laikytis šio bendro požiūrio, prašydama Komisijos toliau remti sąveikių viešųjų skaitmeninių paslaugų plėtojimą ir tarpvalstybinį viešojo administravimo institucijų infrastruktūros, įskaitant debesijos ir tinklo paribio infrastruktūrą, sujungimą, kad būtų padidintas jų atsparumas, efektyvumas ir tvarumas. Siekiant šio bendro požiūrio, būtina įsteigti Europos viešojo sektoriaus debesijos federaciją (toliau – federacija „EuroCloud“). Federacija „EuroCloud“ turėtų sutelkti nacionalines ir Europos debesijos iniciatyvas, kuriomis užtikrinami labai patikimi ir saugūs viešojo sektoriaus debesijos pajėgumai ir sudaromos palankesnės sąlygos Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus įstaigoms dalytis tokiais pajėgumais. Vertindama šį reglamentą, Komisija vėlesniame etape gali įvertinti galimybę stojančiosioms šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, taip pat tarptautinėms organizacijoms, kurių būstinė yra Sąjungoje, dalyvauti federacijos „EuroCloud“ veikloje pagal Sąjungos teisę;

(70)federacijos „EuroCloud“ nariai turėtų laikytis konkrečių reikalavimų, kad būtų išvengta bet kokio konkurencijos iškraipymo privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu, dėl kurio privatus paslaugų teikėjas atsidurtų palankesnėje padėtyje, palyginti su jo konkurentais;

(71)dalyvauti federacijoje „EuroCloud“ turėtų būti leidžiama tik viešiesiems subjektams, privačiajai šaliai tiesiogiai nedalyvaujant. Šiuo požiūriu tiesioginis privatus dalyvavimas neturėtų būti numatytas, kai dalijantysis subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per tarpinį teisės subjektą yra aparatinės įrangos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/2847 ( 33 ) 3 straipsnio 5 punkte, kurią naudojant teikiama paslauga, savininkas ir tą paslaugą teikia. Turėtų būti laikoma, kad dalijantysis subjektas kontroliuoja tą tarpinį teisės subjektą, jei tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos. Pirma, dalijantysis subjektas turėtų daryti lemiamą įtaką tarpinio teisės subjekto, kuriam priklauso aparatinė įranga ir kuris teikia paslaugas, strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams. Antra, tame tarpiniame teisės subjekte neturėtų būti jokio tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. Trečia, daugiau kaip 80 % tarpinio teisės subjekto veiklos turėtų būti vykdoma vykdant užduotis, kurias jam patikėjo dalijantysis subjektas;

(72)siekdamas užtikrinti veiksmingą, saugų ir atsparų paslaugų teikimą, dalijantysis subjektas turėtų įdiegti tinkamas technines, veiklos ir organizacines priemones. Tai visų pirma turėtų apimti rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politiką, įskaitant prieigos kontrolės politiką, incidentų valdymo ir veiklos tęstinumo politiką ir politiką, kuria remiamas sąveikumas ir junglumas;

(73)galiausiai, dalijimasis duomenų centrų paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis federacijoje „EuroCloud“ turėtų būti grindžiamas viešojo sektoriaus bendradarbiavimu. Toks bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas tik viešojo intereso sumetimais ir neturėtų apimti jokio atlygio mainais. Visų pirma dalijimasis paslaugomis federacijoje „EuroCloud“ turėtų būti nemokamas, išskyrus atvejus, kai mokesčiai tikrai neviršija to, kas būtina ir proporcinga siekiant susigrąžinti išlaidas, kurias dalijantysis subjektas patyrė dėl gavėjo, kuris naudojasi subjekto paslaugomis. Tos išlaidos turėtų apsiriboti papildomomis išlaidomis, patirtomis dalijantis pajėgumais, įskaitant išteklių paskirstymą ir atskyrimą, prieigos valdymą, sąlygų išteklių integravimui ir sąveikumui sudarymą, pagal Sąjungos teisę taikytinų reikalavimų laikymosi užtikrinimą ir dalijimosi santykių valdymą. Mokesčiai, kuriuos dalijantysis subjektas renka toms išlaidoms susigrąžinti, neturėtų būti laikomi atlygiu už paslaugos teikimą ir neturėtų būti laikomi piniginiu interesu ar viešąja sutartimi, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES ( 34 ) ir Reglamente (ES, Euratomas) 2024/2509. Tokiomis sąlygomis dalijimuisi viešojo sektoriaus duomenų centrų paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis federacijoje „EuroCloud“ Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės neturėtų būti taikomos;

(74)valstybių narių perkančiosios organizacijos neretai patiria didelių sunkumų pirkti skaitmeninius sprendimus, pavyzdžiui, duomenų centrų paslaugas, debesijos kompiuterijos paslaugas, programinę įrangą ir DI sistemas. Dėl ribotų finansinių išteklių, sumažėjusios perkamosios galios, nepakankamos techninės ar viešųjų pirkimų patirties viešojo sektoriaus institucijos negali veiksmingai naudotis tokiomis paslaugomis. Komisijos kartu su valstybių narių perkančiosiomis organizacijomis vykdomai viešųjų pirkimų veiklai gali tekti lemiamas vaidmuo išnaudojant kolektyvinę perkamąją galią ir užtikrinant galimybę palankiomis sąlygomis naudotis tomis paslaugomis ir prekėmis. Komisija jau gali vykdyti bendras viešųjų pirkimų procedūras su valstybių narių perkančiosiomis organizacijomis pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 dalį. Komisija taip pat gali veikti kaip didmenininkė, savo pasirinktoms organizacijoms partnerėms nupirkdama, sandėliuodama ir perparduodama arba dovanodama prekes ir paslaugas. Siekiant sudaryti sąlygas tiems subjektams visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, visų pirma dėl masto ekonomijos ir naudos pasidalijimo, Komisijos galimybės veikti kaip centrinei perkančiajai organizacijai turėtų būti išplėstos, kad apimtų valstybių narių perkančiąsias organizacijas ir Komisijos atrinktas organizacijas partneres, kaip viešųjų pirkimų forma, papildanti Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 3 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų formas. Komisija turėtų turėti galimybę pasinaudoti visomis esamomis viešųjų pirkimų procedūromis valstybių narių perkančiųjų organizacijų ir Komisijos atrinktų organizacijų partnerių naudai ir įtraukti pirkimo veiklą, kurią Komisija vykdo Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų atžvilgiu. Valstybių narių perkančiosios organizacijos, organizacijos partnerės ir Sąjungos institucijos, agentūros ir įstaigos turėtų būti laikomos tose viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančiais subjektais;

(75)siekiant padidinti lankstumą ir administravimo efektyvumą, tikslinga, nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509, numatyti galimybę dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu įtraukti dalyvaujančius subjektus. Pagal šią nukrypti leidžiančią nuostatą dalyvaujantiems subjektams, kurie prie susitarimo prisijungė po to, kai buvo įdiegta dinaminė pirkimo sistema, turėtų būti leidžiama, gavus išankstinį Komisijos pritarimą, prisijungti prie tos sistemos bet kuriuo jos galiojimo laikotarpio momentu, prieš paskelbiant bet kokį būsimą kvietimą pateikti pasiūlymus. Ta galimybė turėtų būti griežtai taikoma tik naujai prisijungiantiems dalyvaujantiems subjektams ir neturėtų daryti poveikio sistemoje jau dalyvaujančių subjektų teisėms ir pareigoms ar jau užbaigtų arba tebevykdomų viešųjų pirkimų procedūrų vientisumui;

(76)Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms susitarimo projektą, kuriame būtų nustatyta praktinė viešųjų pirkimų veiklos tvarka. Atsižvelgiant į galimą didelį dalyvaujančių subjektų skaičių, dėl to susitarimo projekto turėtų derėtis ir jį iš pradžių turėtų sudaryti Komisija ir dalyvauti pageidaujančios valstybės narės. Jame turėtų būti nustatytos sąlygos ir procedūra, pagal kurias Sąjungos subjektai, taip pat kitos valstybės narės, valstybių narių perkančiosios organizacijos ir Komisijos atrinktos organizacijos partnerės vėliau gali prie jo prisijungti ir juo pasinaudoti. Susitarimas įsigalios pagal jo nuostatas, jei jį patvirtins bent dvi valstybės narės. Nors Komisija, kiek įmanoma, turėtų siekti patenkinti bendrus dalyvaujančių subjektų poreikius, tai neturėtų būti suprantama kaip pareiga patenkinti poreikius, kurių turi tik kai kurie iš jų;

(77)kai dalyvaujantys subjektai sudaro susitarimą dėl centralizuotų viešųjų pirkimų veiklos, įskaitant papildomą pirkimo veiklą, vykdymo, jie neturėtų taikyti taikytinoje Sąjungos teisėje numatytų viešųjų pirkimų procedūrų pagal Direktyvą 2014/24/ES ir Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509. Bet kuri valstybių narių perkančioji organizacija, sudaranti tokį susitarimą centralizuotų viešųjų pirkimų veiklos organizavimo tikslu, turėtų būti laikoma įvykdžiusia savo pareigas pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/24/ES, jei ji perka darbus, prekes ar paslaugas iš perkančiosios organizacijos, atsakingos už viešųjų pirkimų procedūrą;

(78)susitarimu turėtų būti įsteigtas iniciatyvinis komitetas, kurį sudarytų Komisijos ir valstybių narių atstovai. Komitetas yra atsakingas už viešųjų pirkimų veiklos strateginę priežiūrą, įskaitant viešųjų pirkimų veiklos darbotvarkės ir kiekvienos viešųjų pirkimų procedūros strategines gaires. Iniciatyvinis komitetas taip pat turėtų prižiūrėti dalyvaujančių subjektų dalyvavimą. Iniciatyvinis komitetas neturėtų būti atsakingas už viešųjų pirkimų veiklą; už ją ir toliau turėtų būti atsakinga Komisija, įskaitant mokesčių nustatymą. Iniciatyvinis komitetas turėtų numatyti tinkamiausią papildomų atstovų iš Sąjungos subjektų, valstybių narių perkančiųjų organizacijų ir Komisijos atrinktų organizacijų partnerių atrankos metodą;

(79)susitarime turėtų būti paaiškintos Komisijos, veikiančios kaip centrinė perkančioji organizacija, ir per ją perkančių dalyvaujančių subjektų atsakomybę reglamentuojančios taisyklės ir taikytina viešųjų pirkimų sistema. Kai dalyvaujantis subjektas tam tikras pirkimo procedūros dalis vykdo savarankiškai, jis vienintelis turėtų likti atsakingas už tuos savarankiškų veiksmų etapus. Perkančiajai organizacijai, kuri veikia kaip centrinė perkančioji organizacija ir per Komisiją įsigijo paslaugų ar prekių, turėtų būti leidžiama siūlyti tas paslaugas kitoms perkančiosioms organizacijoms netaikant viešųjų pirkimų procedūrų, numatytų taikytinoje Sąjungos teisėje. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo laikytis pradinių sutarties nuostatų bet kurioje paskesnėje sutartyje;

(80)siekiant užtikrinti, kad liktų reikiamų išteklių, dalyvaujantys subjektai prisidės prie išlaidų, patirtų vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir bet kokią pagalbinę veiklą, padengimo. Šiuo tikslu Komisija turėtų turėti teisę iš dalyvaujančių subjektų imti mokesčius. Turėtų būti nustatyti tokio dydžio mokesčiai, kurių iš esmės pakaktų visoms tiesioginėms ir netiesioginėms išlaidoms, kurias Komisija patiria vykdydama viešųjų pirkimų veiklą, įskaitant visas papildomas paslaugas, padengti. Tie mokesčiai turėtų būti nustatyti pagal panašių viešųjų pirkimų sistemų praktiką. Pradinės steigimo išlaidos gali būti dengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto, o dalyvaujantys subjektai jas gali kompensuoti per nustatytą laikotarpį. Pajamos, gautos iš mokesčių, turėtų sudaryti vidaus asignuotąsias pajamas, kaip tai suprantama Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 21 straipsnio 3 dalies a punkte;

(81)atvirajam kodui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant viešojo sektoriaus naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis skaidrumą, saugumą ir veiksmingumą. Prieiga prie pirminio kodo suteikia galimybę atlikti auditą, skatina bendradarbiavimą bei pakartotinį naudojimą ir mažina priklausomybę nuo vieno pardavėjo, taip sumažinant susaistymo su pardavėju riziką. Taigi labai svarbu skatinti naudoti atvirąjį kodą, kad būtų remiamos inovacijos, užtikrinama didesnė viešųjų išlaidų vertė ir stiprinamas Sąjungos skaitmeninis savarankiškumas. Šiomis aplinkybėmis debesijos kompiuterijos paslaugų arba programinės įrangos pasirinkimas daro didelį poveikį ne tik ekonominiam efektyvumui, bet ir saugumui, sąveikumui, atskaitomybei ir technologiniam savarankiškumui;

(82)siekiant užtikrinti veiksmingą, skaidrų ir sąveikų skaitmeninių technologijų naudojimą visame Sąjungos viešajame sektoriuje, būtina, kad viešojo administravimo institucijos, kurdamos savo debesijos ir DI ekosistemą ar išteklyną, skatintų atviruosius standartus ir komponentus, išleistus pagal atvirosios programinės įrangos licenciją;

(83)vis daugiau Sąjungos subjektų ir viešojo sektoriaus institucijų dalijasi savo pačių sukurta arba jiems sukurta programine įranga ir suteikia galimybę ją pakartotinai naudoti pagal atvirosios programinės įrangos licenciją. Gali būti laikoma, kad tai atitinka viešąjį interesą ir gali kuo labiau padidinti viešųjų išlaidų vertę, sumažinti dubliavimosi išlaidas ir skatinti inovacijas visoje Sąjungoje. Vis dėlto programinė įranga neretai pateikiama ir prieinama skirtingose saugyklose ar kataloguose, o tai trukdo paieškos galimybėms, aptinkamumui ir galiausiai pakartotiniam naudojimui. Todėl būtina reikalauti, kad Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus įstaigos, kurie savanoriškai nusprendžia suteikti programinę įrangą pakartotiniam naudojimui, tai padarytų kataloge arba saugykloje, prijungtoje prie ES atvirojo kodo sprendimų katalogo (toliau – ES OSS katalogas). OSS katalogas turėtų būti centralizuotas katalogas, kuriame bet kuri viešojo administravimo institucija galėtų ieškoti programinės įrangos, kurią Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos teikia pakartotiniam naudojimui, ir prie jos prieiti. ES atvirojo kodo sprendimų katalogo priegloba Reglamento (ES) 2024/903 ( 35 ) 8 straipsnyje nurodytame Europos sąveikumo portale užtikrins, kad sprendimus būtų galima lengvai susieti su kita svarbia informacija ir mokymu;

(84)siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų pareigų atlikti atvirojo kodo vertinimą ir pateikti programinę įrangą pakartotiniam naudojimui įgyvendinimą visoje Sąjungoje, būtina sukurti atvirojo kodo programų biurų tinklą (toliau – AKPB tinklas), jungiantį atitinkamas Sąjungos subjektų ir valstybių narių struktūras. Šis AKPB tinklas turėtų skatinti atvirojo kodo programų biurų, įsteigtų vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, ir Sąjungos subjektų veiklos koordinavimą. AKPB tinklas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

(85)siekiant atsižvelgti į technologinę plėtrą ir išlaikyti veiksmingą debesijos ir DI ekosistemos stiprinimo Sąjungos lygmeniu priemonių sistemą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant: iš dalies pakeisti I priedą, kad būtų atsižvelgta į atitinkamus rinkos ir technologinius pokyčius, susijusius su debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis, ir iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti Sąjungos saugumo užtikrinimo lygių kriterijai; papildyti šį reglamentą nustatant išsamias audito atlikimo taisykles; iš dalies keisti III priedą; nustatyti perkančiajai organizacijai skirtą Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį ir reikalauti, kad didelės svarbos sektoriuose veikiančios privačios įmonės atliktų poveikio vertinimą ir imtųsi rizikos mažinimo priemonių;

(86)pagal šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus itin svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ( 36 ) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams visada suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(87)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 ( 37 );

(88)atsižvelgiant į šio reglamento svarbą asmens duomenų apsaugai, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 ( 38 ) 42 straipsnio 1 dalį prireikus turėtų būti konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(89)jei kuri nors iš šiame reglamente numatytų priemonių laikoma valstybės pagalba, su tokiomis priemonėmis susijusios nuostatos nedaro poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui;

(90)šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui ir konkurencijos institucijų vykdymo užtikrinimo įgaliojimams;

(91)šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, todėl, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

I skyrius
Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatoma sistema, skirta debesijos ir DI ekosistemai Sąjungos lygmeniu stiprinti, visų pirma imantis šių priemonių:

a)sukuriant debesijos lyderystės iniciatyvą ir DI lyderystės iniciatyvą (toliau – debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos);

b)nustatant spartesnio duomenų centrų diegimo visoje Sąjungoje sistemą;

c)sudarant sąlygas naudotis suverenia debesijos ir dirbtinio intelekto (DI) pasiūla, kad būtų apsaugota Sąjungos viešoji tvarka;

d)mažinant priklausomybę nuo ypatingos svarbos technologijų;

e)skatinant debesijos kompiuterijos paslaugų diegimą visame viešajame sektoriuje.

2.Pirmasis bendrasis šio reglamento tikslas – užtikrinti Sąjungos debesijos ir DI ekosistemos konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui būtinas sąlygas.

3.Antras bendrasis tikslas, atskiras nuo 2 dalyje nustatyto pirmo bendrojo tikslo ir jį papildantis, – pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vienodą Sąjungos teisinę sistemą, skirtą Sąjungos atsparumui ir strateginiam savarankiškumui debesijos ir DI technologijų srityje didinti.

2 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)debesijos kompiuterijos paslauga – debesijos kompiuterijos paslauga, apibrėžta Direktyvos (ES) 2022/2555 6 straipsnio 30 punkte;

2)debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas – teisės subjektas, teikiantis debesijos kompiuterijos paslaugą;

3)DI sistema – DI sistema, apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1689 3 straipsnio 1 punkte;

4)avangardinis DI – DI modeliai arba tokiais modeliais grindžiamos DI sistemos, kurie gali atlikti labai įvairias užduotis ir kurie atitinka, pasiekia arba viršija dabartinius pažangiausius metodus;

5)DI agentas – DI sistema arba koordinuotas DI sistemų rinkinys, galintys suvokti savo aplinką ir imtis veiksmų jos atžvilgiu, būdami pakankamai savarankiški, naudodami priemones, kurių reikia konkretiems tikslams pasiekti ir prisitaikyti prie kintančių įvedinių ir aplinkybių;

6)viešojo sektoriaus institucija – viešojo sektoriaus institucija, apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 1 punkte;

7)Sąjungos subjektai – Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, įsteigti Europos Sąjungos sutartimi, Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi arba jomis remiantis;

8)mažoji ar vidutinė įmonė, arba MVĮ, – labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė, apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnyje;

9)maža vidutinės kapitalizacijos įmonė (MVKĮ) – maža vidutinės kapitalizacijos įmonė, apibrėžta Komisijos rekomendacijos (ES) 2025/1099 priedo 2 punkte;

10)duomenų centras – duomenų centras, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 2.6.3.1.16 punkte;

11)duomenų centro operatorius – duomenų centro operatorius, apibrėžtas Deleguotojo reglamento (ES) 2024/1364 2 straipsnio 7 punkte;

12)duomenų centro paslauga – duomenų centro paslauga, apibrėžta Direktyvos (ES) 2022/2555 6 straipsnio 31 punkte;

13)gamintojas – gamintojas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2024/2847 3 straipsnio 4 punkte;

14)aparatinė įranga – aparatinė įranga, apibrėžta Reglamento (ES) 2024/2847 3 straipsnio 5 punkte;

15)komponentas – komponentas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2024/2847 3 straipsnio 6 punkte;

16)gamintojas – gamintojas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2024/2847 3 straipsnio 13 punkte;

17)auditą atliekanti organizacija – atskira organizacija, konsorciumas ar kita organizacijų grupė, įskaitant subrangovus, kuriuos audituojamas debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas pasamdė nepriklausomam auditui atlikti;

18)audituojama paslauga – debesijos kompiuterijos paslauga, kurios auditas atliekamas siekiant gauti audito ataskaitą ir audito nuomonę;

19)audito kriterijai – kriterijai pagal šio reglamento II priedą, pagal kuriuos auditą atliekanti organizacija vertina, ar audituojamas paslaugų teikėjas ir jo audituojama paslauga atitinka kiekvieną kartu taikytiną kriterijų, kurį turi atitikti, kad būtų pripažinta, jog jie užtikrina Sąjungos saugumo užtikrinimo 2, 3 arba 4 lygį;

(20)audito įrodymai – bet kokia informacija, kurią audito organizacija naudoja audito metu nustatytiems faktams ir išvadoms pagrįsti ir audito nuomonei parengti, įskaitant duomenis, surinktus iš dokumentų, duomenų bazių ar IT sistemų, atlikus apklausas arba testus;

21)kontrolė – kontrolė, apibrėžta Reglamento (ES) 2021/697 2 straipsnio 6 punkte;

22)perkančiosios organizacijos – perkančiosios organizacijos, apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

25)atvirosios programinės įrangos licencija – atvirosios programinės įrangos licencija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/903 2 straipsnio 12 punkte.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
DEBESIJOS IR DI EKOSISTEMOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, PLĖTROS IR DIEGIMO VEIKLA

I skyrius
Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos

3 straipsnis
Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų bendrasis tikslas

1.Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis siekiama bendrojo tikslo – skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir užtikrinti didelio masto pajėgumus visoje Sąjungos debesijos ir DI ekosistemoje:

a)remiant pažangiausių debesijos ir DI technologijų, įskaitant naujos kartos efektyviai išteklius naudojančias duomenų centrų technologijas, atvirosios debesijos kompiuterijos išteklynų technologijas, avangardinį DI ir fizinį bei pramoninį DI, kūrimą ir diegimą;

b)stiprinant Sąjungos duomenų centro ir debesijos pajėgumus, kad būtų patenkinti dėl DI didėjantys poreikiai, skatinamos inovacijos ir užtikrinamas skaitmeninės infrastruktūros atsparumas;

c)skatinant Sąjungos paklausą ir debesijos bei DI technologijų diegimą ir įsisavinimą viešajame ir privačiajame sektoriuose, laikantis įmonių skaitmeninės transformacijos skaitmeninio tikslo, nustatyto Sprendimu (ES) 2022/2481.

2.Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis siekiama šių veiklos tikslų:

a)remti pažangiųjų duomenų centrų technologijų, apimančių energijos vartojimo efektyvumo ir efektyvaus išteklių naudojimo principus, kūrimą ir diegimą projektuojant ir vykdant operacijas (1 veiklos tikslas);

b)remti debesijos kompiuterijos išteklynų, kuriais remiamas Sąjungos technologinis savarankiškumas, kūrimą ir diegimą (2 veiklos tikslas);

c)stiprinti Sąjungos pajėgumus avangardinio DI srityje (3 veiklos tikslas);

d)didinti Sąjungos pajėgumus fizinio DI modelių ir sistemų srityje ir skatinti jų diegimą įvairiuose Sąjungos strateginiuose sektoriuose (4 veiklos tikslas);

e)spartinti pramoninio DI kūrimą ir diegimą įvairiuose Sąjungos strateginiuose sektoriuose (5 veiklos tikslas);

f)remti pažangiųjų platformų, skirtų didelio masto DI agentų diegimui, kūrimą (6 veiklos tikslas);

g)didinti DI modelių ir sistemų kūrimą ir diegimą įvairiuose Sąjungos viešuosiuose sektoriuose (7 veiklos tikslas);

h)didinti DI technologijų diegimą regionų ir vietos lygmenimis ir Europos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų teikiamų debesijos kompiuterijos paslaugų įsisavinimą (8 veiklos tikslas).

4 straipsnis
Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų veiklos tikslai

1.Pagal debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų 1 veiklos tikslą siekiama:

a)plėtoti duomenų centrams skirtas efektyvaus energijos vartojimo ir vandens naudojimo technologijas, įskaitant novatorišką vėsinimą, naujos kartos nuolatinės srovės duomenų centrus, atliekinės šilumos naudojimo sprendimus ir energijos kaupimo sistemas;

b)skatinti besiformuojančių kvantinės kompiuterijos technologijų integravimą į debesijos ir DI kompiuterijos infrastruktūros operacijas;

c)kurti DI grindžiamas technologijas serverių efektyvumui, naudojimo koeficientams ir kompiuterijos infrastruktūros operacijoms optimizuoti;

d)projektuoti ir optimizuoti debesijos ir tinklo paribio DI infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas veiksmingas integravimas į energijos tinklus ir padidintas jų lankstumas;

e)naudotis duomenų centrais kaip pagrindiniais pažangiųjų energijos valdymo sistemų, kuriose naudojami įvairūs energijos šaltiniai, įskaitant mažus modulinius reaktorius ir švarųjį vandenilį, klientais, kartu su efektyviais energijos kaupimo sprendimais;

f)įrengti bandymo stendus ir bandomąsias linijas, kad būtų integruojamos ir išbandomos pagal a–e punktus sukurtos technologijos, apimančios efektyviai energiją vartojančius puslaidininkių ir kvantinės kompiuterijos prototipus.

2.Pagal debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų 2 veiklos tikslą siekiama:

a)kurti ir išbandyti saugius, atsparius ir našius atvirosios debesijos kompiuterijos išteklynus, apimančius įrenginio paribio, junglumo, duomenų ir DI priemones, galines sistemas ir paslaugų lygmenis strateginiuose sektoriuose;

b)kurti DI optimizuotus serverius ir bazinę programinę įrangą, grindžiamą Sąjungoje suprojektuotais ir pagamintais procesoriais, spartintuvais ir kvantiniais spartintuvais, taip pat naujos kartos itin didelio tankio ir ilgalaikėmis duomenų saugyklomis;

c)didinti DI skirtų duomenų prieinamumą per atvirosios tarpinės programinės įrangos platformas, kuriomis grindžiamos bendros Europos duomenų erdvės;

d)skatinti kurti atvirosios programinės įrangos pagrindus atvirojo kodo komponentams palaikyti;

e)sudaryti Europos atvirosios debesijos kompiuterijos sprendimų, sukurtų pagal šios dalies a–d punktus, katalogą.

3.Pagal 3 veiklos tikslą debesijos ir DI lyderystės iniciatyvomis remiami novatoriški avangardinio DI projektai, kuriais kaip strateginis turtas kuriami avangardinio DI modeliai ir sistemos, be kita ko, tokiuose pagrindiniuose sektoriuose kaip kibernetinis saugumas.

4.Pagal debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų 4 veiklos tikslą siekiama:

a)paspartinti Europos fizinio DI išteklyno kūrimą, remiant modelių mokymą ir sistemų kūrimą bei diegimą, visų pirma robotikos ir autonominių transporto priemonių bei dronų srityse;

b)palengvinti prieigą prie konkrečių fizinio DI duomenų rinkinių, jų rinkimą ir rengimą;

c)remti fizinio DI modelių ir sistemų kūrimą, bandymą ir patvirtinimą tikrosiomis sąlygomis.

5.Pagal debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų 5 veiklos tikslą siekiama:

a)spartinti sektorinių DI modelių ir sistemų kūrimą ir diegimą įvairiuose Sąjungos strateginiuose pramonės sektoriuose;

b)sudaryti palankesnes sąlygas naudotis būtinais kompiuteriniais ištekliais ir DI priemonėmis, kurių reikia pramonės sektoriaus poreikiams pritaikytiems DI modeliams ir sistemoms kurti ir įgyvendinti;

c)sudaryti sąlygas saugiam didelio masto duomenų kaupimui bendradarbiavimu grindžiamam DI mokymui pasitelkiant technologijas, kuriomis didinamas privatumas ir išsaugomas konfidencialumas.

6.Pagal debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų 6 veiklos tikslą siekiama:

a)remti pažangiųjų atsparių ir saugių platformų, skirtų pažangiųjų DI agentų kūrimui, diegimui ir orkestravimui dideliu mastu, kūrimą;

b)sudaryti palankesnes sąlygas pažangiųjų DI agentų tikslinių bandymų ir eksperimentavimo metodikų kūrimui ir jų orkestravimui per visą jų gyvavimo ciklą.

7.Pagal debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų 7 veiklos tikslą siekiama:

a)spartinti DI modelių ir sistemų technologinę plėtrą ir diegimą ypatingos svarbos viešojo sektoriaus srityse;

b)kurti DI modelius ir sistemas, kuriais didinamas viešųjų paslaugų teikimo veiksmingumas ir prieinamumas plačiajai visuomenei, gerinamas sprendimų priėmimas ir supaprastinamos administracinės procedūros;

c)skatinti dalytis mokymo duomenimis ir DI modeliais ir juos pakartotinai naudoti teikiant įvairias Sąjungos viešąsias paslaugas;

d)sudaryti palankesnes sąlygas saugiam, privatumą didinančiam pakartotiniam sveikatos duomenų naudojimui DI modeliams ir priemonėms sveikatos priežiūros srityje;

e)sudaryti palankesnes sąlygas kurti, bandyti ir diegti DI modelius ir priemones automobilių pramonės sektoriuje, be kita ko, skirtus autonominiam vairavimui.

8.Pagal debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų 8 veiklos tikslą siekiama:

a)skatinti privačiojo ir viešojo sektorių organizacijas, įskaitant MVĮ ir MVKĮ, plačiai diegti DI pasitelkiant DI patirties ir spartinimo centrų (toliau – DI centrai) tinklą;

b)parengti bendrą debesijos ir DI mokymo programą, grindžiamą DI centrų tinklu ir kitomis atitinkamomis Europos iniciatyvomis;

c)skatinti dalytis viešojo sektoriaus duomenų centrų paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis remiant Europos viešojo sektoriaus debesijos federaciją (federacija „EuroCloud“);

d)remti Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms skirtų duomenų centrų paslaugų ir debesijos kompiuterijos paslaugų viešuosius pirkimus.

5 straipsnis
DI patirties ir spartinimo centrai

1.Kiekviena valstybė narė įsteigia DI patirties ir spartinimo centrus (toliau – DI centrai). Tie DI centrai grindžiami Europos skaitmeninių inovacijų centrais, įsteigtais pagal Reglamento (ES) 2021/694 16 straipsnį, ir, kai taikytina, visais pagal Sąjungos teisę įsteigtais juos pakeisiančiais subjektais.

2.DI centrų tikslai:

a)remti DI naudojimo atvejų integravimą ir plėtrą strateginiuose pramonės ir viešuosiuose sektoriuose;

b)paspartinti platų debesijos ir DI technologijų diegimą regionų ir vietos lygmenimis, visų pirma MVĮ, MVKĮ ir viešojo sektoriaus institucijose, laikantis pirmenybės teikimo DI principo;

c)naudotis atitinkama infrastruktūra, kad būtų paspartintas DI modelių ir sistemų kūrimas ir derinimas.

3.DI centrams visų pirma pavedama:

a)padėti organizacijoms paspartinti savo skaitmeninę transformaciją suteikiant prieigą prie DI technologijų ir jas naudojant, be kita ko, sujungiant organizacijas su Europos debesijos ir DI technologijų tiekėjais;

b)užtikrinti atitinkamas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas arba suteikti galimybę jomis naudotis, glaudžiai bendradarbiaujant su DI įgūdžių akademija;

c)sudaryti palankesnes sąlygas perduoti ekspertines žinias tarp regionų;

d)remti universitetų, inkubatorių ir kitų spartintuvų atskirtųjų įmonių ir startuolių veiklos plėtrą, sudarant palankesnes sąlygas rasti specializuotų DI paslaugų ieškančius klientus, įmones ir organizacijas.

4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais išsamiai nustatoma DI centrų steigimo procedūra ir tolesnė tvarka, susijusi su dalyvaujančių organizacijų profiliu, atrankos kriterijais ir išsamia užduočių ir funkcijų įgyvendinimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.DI centrai turi didelę bendrą autonomiją savo organizavimo, sudėties ir darbo metodų atžvilgiu, laikantis šiame reglamente nustatytų tikslų.

6.Siekiant remti DI centrų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat teikti specializuotas paslaugas regionuose, kuriuose vietos lygmeniu nėra reikiamų įgūdžių ar kompiuterijos pajėgumų, įsteigiamas DI centrų tinklas.

7.Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja su esamais tinklais, sukurtais pagal kitas Sąjungos iniciatyvas, įskaitant Sąjungos iniciatyvas puslaidininkių ir duomenų srityje.

6 straipsnis
Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų įgyvendinimas

1.Įgyvendinti debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų veiklos tikslus pavedama Komisijai ir valstybėms narėms ir, kai aktualu, bendrosioms įmonėms ar kitoms struktūroms, galinčioms pasiekti tuos tikslus.

2.Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų veiklos tikslai įgyvendinami vykdant didelio masto tarpsektorines iniciatyvas, kuriomis sprendžiami pagrindiniai Sąjungai strategiškai svarbūs technologiniai ir pramoniniai uždaviniai (toliau – didieji uždaviniai), kaip nurodyta I priede.

3.Debesijos ir DI lyderystės iniciatyvos gali būti remiamos skiriant finansavimą pagal Sąjungos programas, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, laikantis Reglamento (ES) 2021/694 ir Reglamento (ES) 2021/695.

4.Siekiant atsižvelgti į technologinius ir rinkos pokyčius Komisijai pagal 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas atsižvelgiant į 4 straipsnyje nustatytus debesijos ir DI lyderystės iniciatyvų tikslus.

7 straipsnis
Nacionalinės debesijos ir DI strategijos

1.Ne vėliau kaip [tą pačią dieną kaip įsigaliojimo data plius vieni metai] valstybės narės parengia nacionalines debesijos ir DI strategijas (toliau – nacionalinės strategijos).

2.Į nacionalines strategijas įtraukiami bent šie dalykai:

a)pagrindiniai debesijos ir DI diegimo tikslai ir prioritetai, laikantis pirmenybės teikimo DI principo, taip pat valdymo ir stebėsenos sistema tiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)priemonės, kuriomis siekiama paspartinti debesijos ir DI kūrimą ir diegimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, visų pirma tarp viešojo sektoriaus institucijų, MVĮ ir MVKĮ, be kita ko, remiant 5 straipsnyje nurodytus DI centrus, kurie yra prieigos prie Europos DI inovacijų ekosistemos punktai;

c)priemonės, kuriomis remiamas platus DI diegimas ir įsisavinimas strateginiuose pramonės ir viešuosiuose sektoriuose, įskaitant sveikatos priežiūrą, energetiką ir judumą;

d)priemonės, kuriomis remiamas duomenų centrų pajėgumų diegimas, ypatingą dėmesį skiriant didelės vertės duomenų centrams, teikiantiems didelę ekonominę ir socialinę naudą, kartu laikantis aukštų aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo standartų;

e)priemonės, kuriomis investuojama į didelio intensyvumo kompiuterijos infrastruktūrą, įskaitant DI fabrikus, DI gigafabrikus ir kvantinius kompiuterius, kaip strateginį nacionalinį ir tarpvalstybinį turtą, kuriuo remiami moksliniai tyrimai, plėtra ir pramoninio DI diegimas įvairiuose strateginiuose sektoriuose;

f)priemonės, kuriomis remiamas debesijos ir DI pajėgumų plėtojimas ir skatinama kompetencija bei inovacijos, be kita ko, taikant viešųjų pirkimų priemones, ir 33 straipsnyje nustatytų inovacijų priemonių viešieji pirkimai;

g)priemonės, kuriomis remiamas debesijos kompiuterijos technologijų, grindžiamų atvirąja aparatine ir programine įranga, plėtojimas, siekiant stiprinti technologinį suverenumą ir didinti strateginių Europos pramonės šakų konkurencingumą;

h)priemonės, kuriomis užtikrinamas aukštos kokybės duomenų prieinamumas DI plėtrai, visų pirma užkertant kelią su duomenimis susijusioms kliūtims, su kuriomis susiduria organizacijos.

3.Nacionalinės strategijos turi atitikti šio reglamento tikslus.

4.Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės strategijos atitiktų susijusius skaitmeninius tikslus, nustatytus pagal Sprendimo (ES) 2022/2481 4 straipsnį, ir prie jų prisidėtų.

5.Valstybės narės savo nacionalines strategijas Komisijai praneša per tris mėnesius nuo tų strategijų priėmimo. Valstybės narės bent kas trejus metus vertina savo nacionalines strategijas pagal pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir prireikus jas atnaujina. Komisija stebi nacionalinių strategijų priėmimą ir peržiūrą.

6.Reglamentu (ES) 2024/1689 įsteigta Europos dirbtinio intelekto valdyba (toliau – DI valdyba) konsultuoja valstybes nares ir padeda joms koordinuoti nacionalines strategijas. DI valdyba sudaro palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

8 straipsnis
Prioritetiniams avangardinio DI projektams taikomi kriterijai

Komisija gali priimti sprendimą prioritetiniais avangardinio DI projektais pripažinti projektus, atrinktus paskelbus atvirus kvietimus pareikšti susidomėjimą, kuriais remiamas I priede nustatytas 3 didysis uždavinys, jei tenkinami šie kriterijai:

a)tai novatoriškas projektas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama avangardinio DI technologijų rėmimui ir plėtrai;

b)jį vykdo Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumas, įsteigtas pagal Sprendimą (ES) 2022/2481, arba kitas teisės subjektas, atitinkantis finansavimo pagal Sąjungos teisę reikalavimus, ir jame dalyvauja bent trys valstybės narės;

c)dalyvaujančios valstybės narės sutelkia prieigos prie kompiuterinių išteklių laiką ir kitus atitinkamus išteklius, kad padėtų įgyvendinti prioritetiniu pripažintą projektą.

9 straipsnis
DI projektų rėmimas skiriant kompiuterinių išteklių

1.Sąjunga ir valstybės narės užtikrina, kad iš jų kompiuterinių pajėgumų būtų skirta pakankamai DI kompiuterinių išteklių 8 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančių prioritetinių avangardinio DI projektų plėtojimui remti, neviršijant turimų pajėgumų.

2.Sąjunga bent paskirsto valstybių narių teikiamus DI kompiuterinius išteklius prioritetiniams avangardinio DI projektams tiek, kiek pakankami DI kompiuteriniai pajėgumai yra prieinami atsižvelgiant į Sąjungai tenkančią Europos našiosios kompiuterijos prieigos laiko dalį.

3.Sąjunga ir valstybės narės stengiasi skirti pakankamai kompiuterinių išteklių DI pramonės inovacijoms, fizinio DI ir viešojo sektoriaus DI projektams.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
DUOMENŲ CENTRŲ PAJĖGUMAI 

I skyrius
Paspartintos duomenų centrų plėtros zonos

10 straipsnis
Paspartintos duomenų centrų plėtros zonų skyrimas

1.Jei duomenų centro pajėgumai diegiami valstybės narės teritorijoje, ta valstybė narė ne vėliau kaip [LB: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą + 6 mėnesiai] savo teritorijoje skiria bent vieną paspartintos duomenų centrų plėtros zoną (toliau – spartinimo zona). Skirdamos spartinimo zonas, valstybės narės atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)vietos arba zonos buvimo vietą ir dydį, taip pat mažiausią ir didžiausią įrenginių, kuriuos būtų galima pastatyti toje vietoje arba teritorijoje, dydį;

b)turimus ir būsimus elektros tinklo pajėgumus ir kaupimo vietoje bei švarios energijos gamybos galimybes ir sąlygas;

c)turimus ir būsimus tinklo junglumo pajėgumus;

d)zonos pajėgumą remti laipsnišką senųjų varinių laidų tinklų atsisakymą;

e)turimus ir būsimus įrenginius, kuriuose galima pakartotinai naudoti duomenų centro atliekinę šilumą;

f)visas priemones, kurių imtasi siekiant paspartinti reikiamų leidimų statyti ir eksploatuoti duomenų centrus tam tikroje zonoje išdavimą;

g)pirmenybę pakartotiniam urbanistinių dykrų, o ne plyno lauko žemės plotų naudojimui;

h)vietos ar teritorijos gebėjimą veikti tvariai, visų pirma atsižvelgiant į poveikio aplinkai prevenciją ar mažinimą ir paramą išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui ir jos atsparumą klimato kaitai.

2.Valstybės narės, kai tinkama, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas spartinimo zonų plėtrai:

a)atlieka ir bent kas trejus metus peržiūri išsamią turimų ir būsimų spartinimo zonų energijos poreikių ir jų atitinkamo poveikio išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui analizę ir nustato, kokių energetikos infrastruktūros pajėgumų reikia, kad spartinimo zonose vykdomi duomenų centrų projektai tinkamai veiktų ir būtų plėtojami. Tokia analizė atliekama bent jau skiriant spartinimo zonas pagal 1 dalį;

b)užtikrina, kad perdavimo sistemos operatorių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 51 straipsnį ir skirstymo sistemos operatorių pagal Direktyvos (ES) 2019/944 32 straipsnį parengtuose tinklo plėtros planuose būtų tinkamai atsižvelgta į analizę, parengtą pagal šios dalies a punktą, atsižvelgiant į išankstinių investicijų potencialą siekiant patenkinti būsimus sistemos poreikius;

3.Nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, atsakingos už teritorijų ir plėtros planų rengimą, apsvarsto galimybę į tuos planus įtraukti nuostatas dėl spartinimo zonose diegiamų duomenų centrų projektų ir būtinos infrastruktūros plėtojimo. Valstybės narės užtikrina, kad visi atitinkami teritorijų planavimo duomenys būtų prieinami duomenų centrų operatoriams. Jei tie planai turi būti vertinami pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB ir Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnį, tie vertinimai atliekami kartu. Kai taikytina, atliekant bendrą vertinimą taip pat nagrinėjamas poveikis vandens telkiniams, kuriems gali būti daromas poveikis, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB.

4.Skirdamos spartinimo zonas, valstybės narės užtikrina visų atitinkamų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų ir subjektų, įskaitant operatorius, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 29 punkte, perdavimo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 35 punkte, ir skirstymo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 29 punkte, dalyvavimą ir jų veiklos koordinavimą.

11 straipsnis
Sąlygos spartinimo zonose

1.Nustatydamos spartinimo zonose įrengiamiems duomenų centrams taikomus tvarumo reikalavimus, valstybės narės naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, nurodytus Deleguotajame reglamente (ES) 2024/1364 pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 II priedo a–n punktus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad ištekliai spartinimo zonose būtų paskirstomi ir naudojami sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ir kad dėl to neatsirastų spekuliacinio rezervavimo ar galimybių ribojimo praktikos, galinčios trukdyti veiksmingai konkurencijai arba veiksmingai tų zonų plėtrai ar naudojimui.

12 straipsnis
Bendri informaciniai punktai

1.Duomenų centro operatorius turi teisę, pateikęs prašymą, per visą duomenų centro projekto gyvavimo ciklą spartinimo zonoje gauti bendro informacinio punkto pagalbą dėl visų leidimų, reikalingų duomenų centrui įdiegti. Tuo tikslu valstybės narės spartinimo zonose įgyvendinamų duomenų centrų projektų duomenų centrų operatoriams skiria vieną ar daugiau bendrų informacinių punktų. Šiuo tikslu valstybės narės gali paskirti bendrą informacinį punktą, įsteigtą pagal Reglamentą (ES) 2024/1309. Taip pat taikomos funkcijos, procedūros ir mechanizmai, taikytini tokiems bendriems informaciniams punktams pagal Reglamentą (ES) 2024/1309, įskaitant funkcijas, procedūras ir mechanizmus, susijusius su skaitmenine prieiga, administraciniu koordinavimu ir ginčų sprendimu.

2.Bendro informacinio punkto vaidmuo gali apimti, be kita ko, koordinavimą, palankesnių sąlygų sudarymą, stebėseną ir dalijimąsi informacija apie procedūrą, susijusią su:

a)teritorijų planavimo ir statybos leidimais;

b)poveikio aplinkai vertinimais pagal Reglamentą (ES) 2026/XXXX [dėl poveikio aplinkai vertinimų paspartinimo];

c)leidimais, susijusiais su vandens ėmimu, nuotekų išleidimu, šilumos naudojimu ir regeneravimu;

d)taikytinų administracinių ir ataskaitų teikimo pareigų vykdymu;

e)visuomenės informavimu siekiant padidinti visuomenės pritarimą duomenų centro projektui;

f)paraiškomis prijungti prie elektros energijos, šilumos ar ryšių tinklų arba prie kitų aktualių tinklų.

3.Bendras informacinis punktas padeda įvertinti, ar duomenų centro projektą galima laikyti strateginiu projektu pagal 14 straipsnį.

4.Teikdamas šiame straipsnyje nurodytą administracinę paramą ir pagalbą, bendras informacinis punktas ypač daug dėmesio skiria MVĮ ir, kai tinkama, sukuria specialų ryšių su MVĮ kanalą, kuriuo teikiamos gairės ir atsakoma į užklausas, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu.

13 straipsnis
Administracinių ir leidimų išdavimo procesų palengvinimas

1.Spartinimo zonose įgyvendinami duomenų centrų projektai laikomi strateginiais projektais, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2026/XXX [dėl poveikio aplinkai vertinimų paspartinimo] 14 straipsnyje, ir jiems taikomas to reglamento priede nustatytas priemonių rinkinys.

2.Kiekvienai paskirtai spartinimo zonai valstybės narės parengia ir išduoda bendrą bazinį leidimą, kuriuo leidžiama toje spartinimo zonoje įrengti duomenų centrus. Šis bendras bazinis leidimas apima leidimus ir administracinius leidimus, reikalingus spartinimo zonoje vykdomiems duomenų centrų projektams, išskyrus konkrečiam įrenginiui skirtus leidimus.

3.Prieš išduodamos 2 dalyje nurodytą bendrą bazinį leidimą, valstybės narės atlieka visas būtinas procedūras ir vertinimus, įskaitant atitinkamus poveikio aplinkai vertinimus, planavimo procedūras ir vertinimus, taikytinus spartinimo zonos lygmeniu.

4.Spartinimo zonose diegiami duomenų centrai privalo gauti papildomus leidimus tik veiklai, kuri nepatenka į 2 dalyje nurodyto bendro bazinio leidimo taikymo sritį.

5.Valstybės narės užtikrina, kad administracinės paraiškos, susijusios su spartinimo zonoje diegiamo duomenų centro planavimu, statyba ir eksploatavimu, būtų tvarkomos efektyviai, skaidriai ir laiku. Paspartintos duomenų centrų plėtros zonose įgyvendinamiems duomenų centrų projektams leidimo išdavimo procedūros trukmė neviršija 12 mėnesių nuo išsamaus prašymo pateikimo momento. Šis terminas nedaro poveikio jokiems trumpesniems valstybių narių nustatytiems terminams. Jei toks statusas numatytas nacionalinėje teisėje, duomenų centrų projektams suteikiamas aukščiausios nacionalinės svarbos statusas ir į jį atsižvelgiama leidimų išdavimo procesuose. Ši dalis taikoma tik tais atvejais, kai toks statusas numatytas nacionalinėje teisėje, ir valstybės narės neįpareigojamos tokį statusą nustatyti.

II skyrius
Strateginiai projektai

1 skirsnis
Duomenų centrų projektų pripažinimas strateginiais projektais

14 straipsnis
Duomenų centrų projektų pripažinimas strateginiais projektais

1.Komisija gali priimti sprendimą strateginiais projektais pripažinti duomenų centrų projektus, atrinktus paskelbus atvirus kvietimus pareikšti susidomėjimą ir atitinkančius bent du iš šių kriterijų:

a)projektu sukuriama ir eksploatuojama infrastruktūra, kuria tiesiogiai remiamos ir stiprinamos esminės viešojo sektoriaus funkcijos, įskaitant mokslinius tyrimus ir švietimą, sveikatos priežiūrą, visuomenės saugą ir saugumą;

b)projektas pasižymi labai tvariomis arba novatoriškomis savybėmis, įskaitant pagal II antraštinę dalį kuriamas technologijas ir sprendimus;

c)projektu prisidedama prie elektros tinklo saugumo, saugos ir stabilumo ir padedama tenkinti elektros energijos sistemos poreikius, kuriuos įvertina atitinkamas sistemos operatorius, visų pirma kai tai projektai, susiję su didelių švarios energijos gamybos ir kaupimo įrenginių kolokacija;   

d)projektu remiamas Sąjungoje suprojektuotų ir (arba) pagamintų lustų, procesorių ir spartintuvų, serverių arba kvantinių kompiuterių integravimas į duomenų centrų sistemas arba duomenų centrų įrenginių valdymą, taip stiprinant Sąjungos puslaidininkių, kvantinių ir duomenų centrų tiekimo grandines ir prisidedant prie šio reglamento ir Reglamento (ES) 2023/1781 tikslų;

e)projektu sprendžiama didelio kompiuterinių pajėgumų stygiaus problema vietovėje, kurioje pagal 15 straipsnį nustatytas toks stygius, ir reikšmingai prisidedama prie vietos ekonomikos augimo, plėtros ir skatinimo.

2.Savo pasiūlyme pareiškėjas pateikia visą būtiną ir aktualią informaciją, įrodančią, kad projektas atitinka aktualius kriterijus.

3.Projekto pripažinimo strateginiu projektu trukmė grindžiama numatoma projekto gyvavimo trukme. Pareiškėjas į pasiūlymą įtraukia informaciją, reikalingą numatomai projekto gyvavimo trukmei pagrįsti, kuria remiantis nustatoma projekto pripažinimo strateginiu projektu trukmė.

4.Jei Komisija nustato, kad strateginiu projektu pripažintas projektas nebeatitinka atitinkamų kriterijų, arba jei jo pripažinimas strateginiu projektu buvo pagrįstas prašymu, kuriame pateikta neteisinga informacija, turinti įtakos atitikčiai tiems kriterijams, ji gali panaikinti to projekto pripažinimo statusą priimdama atitinkamą sprendimą. Projektai, kurių pripažinimas strateginiu projektu panaikinamas, netenka visų teisių, susijusių su tuo statusu pagal šį reglamentą.

 
III skyrius
Stebėsena

15 straipsnis
Pajėgumų trūkumo stebėsena

1.Siekdama stebėti pažangą, padarytą siekiant Sprendimo (ES) 2022/2481 tikslų, Komisija nustato ir stebi:

a)Sąjungoje turimus kompiuterinius pajėgumus, įskaitant tinklo paribio kompiuterijos pajėgumus;

b)duomenų centrų pajėgumų paklausos apimtį;

c)pajėgumų stygiaus ir nepakankamai aptarnaujamų vietovių, kurias Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, galėtų nustatyti ir vėliau naudoti kaip paspartintos duomenų centrų plėtros zonas, dydį.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS
SAVARANKIŠKUMAS

I skyrius
Debesijos kompiuterijos suverenumo sistema

1 skirsnis
Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiai

16 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šiame skyriuje nustatoma Sąjungos debesijos kompiuterijos suverenumo sistema, kurią sudaro keturi Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiai, kurių kriterijai nustatyti II priede ir kuriuos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai turi atitikti, kad galėtų teikti savo debesijos kompiuterijos paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms.

2.Komisijai pagal 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II priede nustatyti Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiai ir III priede nustatyti įrodymai.

3.Siekdama užtikrinti, kad II ir III priedai būtų nuolat atnaujinami atsižvelgiant į naujus teisinius ar techninius pokyčius, Komisija juos peržiūri ne rečiau kaip kas 18 mėnesių. 

17 straipsnis
Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas

1.Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas, kuris siekia būti pripažintas atitinkančiu Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį, pateikia prašymą dėl pripažinimo įsisteigimo valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Teikdamas prašymą dėl pripažinimo, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas pateikia visus aktualius svarbius įrodymus, kurių reikalaujama pagal 3 arba 4 dalį.

2.Įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija yra vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija. Vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija, gavusi prašymą dėl kandidato pripažinimo, prireikus gali prašyti vienos ar daugiau kitų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiauti vykdant kandidato pripažinimo procedūrą pagal šį straipsnį. Gavusi tokį prašymą bendradarbiauti, nacionalinė institucija per 15 dienų patvirtina, kad sutinka bendradarbiauti su vertinančiąja nacionaline kompetentinga institucija, arba prašymą atmeta.

3.Dėl Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygio potencialus debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas vertinančiajai nacionalinei kompetentingai institucijai pateikia 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą ES atitikties pareiškimą ir visus būtinus įrodymus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, kurie yra MVĮ, pagal 19 straipsnio 2 dalį išduotas ES atitikties pareiškimas tiesiogiai ir automatiškai pripažįstamas visose valstybėse narėse, nereikalaujant išankstinio vertinančiosios nacionalinės kompetentingos institucijos pripažinimo.

4.Dėl Sąjungos saugumo užtikrinimo 2, 3 ir 4 lygių potencialus debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas vertinančiajai nacionalinei kompetentingai institucijai pateikia audito ataskaitą, 20 straipsnyje nurodytą teigiamą audito nuomonę ir visus audito organizacijai per audito procedūrą pateiktus įrodymus.

5.Per 60 dienų nuo prašymo priėmimo pagal 1 dalį vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija įvertina pagal 3 arba 4 dalį pateiktus įrodymus ir:

a)parengia sprendimo dėl pripažinimo projektą ir kuo greičiau praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie 60 dienų peržiūros laikotarpį, kad būtų patvirtintas numatomas debesijos kompiuterijos paslaugos pripažinimas visoje Sąjungoje atitinkančia taikytiną Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį. Pranešime kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie peržiūros laikotarpį pateikiami 3 arba 4 dalyje nurodyti įrodymai arba

b)jei pateiktų įrodymų nepakanka, kad vertinančioji kompetentinga institucija galėtų pripažinti debesijos kompiuterijos paslaugą, ji gali paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą pateikti papildomos informacijos. Šioje dalyje nurodytas 60 dienų terminas sustabdomas nuo tokio prašymo pateikimo dienos iki informacijos gavimo dienos. Terminas negali būti sustabdomas ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, išskyrus tuos atvejus, kai tai pateisinama dėl prašomos informacijos pobūdžio arba išimtinėmis aplinkybėmis. arba

c)atmeta prašymą dėl pripažinimo. Prieš atmesdama prašymą dėl pripažinimo, vertinančioji kompetentinga institucija potencialiam debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjui suteikia galimybę per 30 dienų raštu pateikti pastabas dėl vertinimo išvadų. Rengdama galutines savo išvadas vertinančioji kompetentinga institucija tinkamai atsižvelgia į tas pastabas.

6.5 dalies a punkte nurodytu peržiūros laikotarpiu kitos valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija gali pateikti vertinančiajai nacionalinei kompetentingai institucijai pagrįstą prieštaravimą arba prašymą pateikti paaiškinimą, jei mano, kad pripažinimo sprendimo projektas neatitinka II priede nustatyto taikytino Sąjungos saugumo užtikrinimo lygio.

7.Jei per 5 dalies a punkte nurodytą peržiūros laikotarpį nepateikiamas pagrįstas prieštaravimas arba prašymas pateikti paaiškinimą, laikoma, kad visos valstybės narės pritaria vertinančiosios nacionalinės kompetentingos institucijos išvadoms, vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija priima sprendimą dėl pripažinimo, o audituojama paslauga pripažįstama visoje Sąjungoje atitinkamu Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiu.

8.Jei per 5 dalies a punkte nurodytą peržiūros laikotarpį pateikiamas prašymas pateikti paaiškinimą, vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija tinkamai atsižvelgia į tokį prašymą ir, kai taikytina, paprašo pareiškėjo pateikti naujos informacijos pagal 5 dalies b punktą arba patvirtina ar pakeičia savo pirminį sprendimo projektą. Jei prašančioji kompetentinga institucija nėra patenkinta, ji gali pateikti pagrįstą prieštaravimą.

9.Jei pateikiamas pagrįstas prieštaravimas per 5 dalies a punkte nurodytą peržiūros laikotarpį arba pagal 8 dalyje nurodytą procedūrą, vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija įvertina prieštaravimą ir palieka galioti arba panaikina savo pirminį sprendimo projektą. Vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas per 15 dienų nuo 5 dalies a punkte nurodytos peržiūros pabaigos arba per 15 dienų nuo pagrįsto prieštaravimo gavimo pagal 8 dalyje nurodytą procedūrą, atsižvelgiant į tai, kas taikytina.

10.Jei vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija ketina nekeisti savo sprendimo projekto, atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija gali perduoti klausimą Komisijai. Komisija įvertina kreipimąsi ir gali prašyti atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų pateikti informaciją. Komisija priima privalomą sprendimą, kuriuo nustatoma, ar vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija gali priimti sprendimą dėl pripažinimo.

11.Vertinančioji nacionalinė kompetentinga institucija gali atšaukti savo pripažinimą, jei nustato, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas, kurio paslauga visoje Sąjungoje pripažinta atitinkančia tam tikrą Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį, tyčia ar dėl aplaidumo pateikė neteisingą ar klaidinančią informaciją.

12.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma šiame straipsnyje nurodytų procedūrų vykdymo praktinė tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13.Kad galėtų vykdyti pagal 10 dalį jai pavestas užduotis, Komisija gali reikalauti, kad įsisteigimo valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos kuo greičiau ir per pagrįstą laikotarpį pateiktų visą aktualią informaciją, susijusią su atitinkamu debesijos kompiuterijos paslaugų teikėju ir prašymu dėl pripažinimo.

14.Siųsdama prašymą pateikti informaciją, Komisija nurodo prašymo tikslą, nurodo, kokios informacijos reikia, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta.

18 straipsnis
Asocijuotosios trečiosios valstybės

1.Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos trečiosios valstybės, kurių debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, kuriuos kontroliuoja ta trečioji valstybė arba toje trečiojoje valstybėje įsisteigęs teisės subjektas, auditas gali būti atliekamas pagal II priede nustatytus Sąjungos saugumo užtikrinimo 3 lygio kriterijus, jeigu ta trečioji valstybė atitinka visus šiuos kriterijus:

a)jai taikomas atitinkamas sprendimas dėl tinkamumo, priimtas pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį;

b)ji netaiko priemonių, kurios leistų jai kontroliuoti debesijos kompiuterijos paslaugų teikėją taip, kad tai prieštarautų teisėtos prieigos prie ne asmens duomenų reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) 2023/2854 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

c)ji netaiko jokių priemonių, kuriomis debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas būtų priverstas pabloginti arba sutrikdyti paslaugų tęstinumą ar teikimą. Ji taip pat netaiko priemonių, kuriomis debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas būtų įpareigotas įgyvendinti ribojamąsias priemones, pavyzdžiui, sankcijų režimus, embargus ar bet kokias lygiavertes teisines ar administracines priemones, užtikrinti jų vykdymą, jas įgyvendinti arba jų laikytis, išskyrus atvejus, kai šios konkrečios priemonės yra teisėtos pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus arba Sąjungos teisę;

d)ji netaiko priemonių, kuriomis būtų trukdoma teikti naujausias technologijas ir paslaugas, kurias teikia debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas;

e)ji išlaiko atvirą rinką Sąjungos debesijos kompiuterijos paslaugoms;

f)trečioji valstybė suteikia lygiavertes galimybes dalyvauti debesijos kompiuterijos paslaugų, kurias kontroliuoja Sąjungos valstybė narė ar subjektas arba Sąjungoje įsisteigęs teisės subjektas, viešųjų pirkimų procedūrose.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Jei iš turimos informacijos matyti, kad trečioji valstybė nebeatitinka 1 dalyje nustatytų reikalavimų, Komisija 1 dalyje nurodytą sprendimą panaikina, iš dalies pakeičia arba sustabdo jo galiojimą.

3.Komisija savo svetainėje skelbia trečiųjų valstybių, kurios atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir trečiųjų valstybių, kurios jų nebeatitinka, sąrašą.

2 skirsnis
Atitikties vertinimo procedūros

19 straipsnis
Savarankiškas atitikties vertinimas

1.Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, siekiantys pripažinimo pagal 17 straipsnį kaip užtikrinantys Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygį, atlieka atitikties II priede nustatytiems Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygio kriterijams savarankišką vertinimą.

2.Atlikęs 1 dalyje nurodytą savarankišką vertinimą, debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas išduoda ES atitikties pareiškimą ir jame nurodo, kad įrodyta atitiktis Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygio kriterijams. Pateikdamas tokį pareiškimą debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas prisiima atsakomybę už debesijos kompiuterijos paslaugos atitiktį II priede nustatytiems Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygio kriterijams.

3.Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas viešai paskelbia ES atitikties pareiškimą.

3 skirsnis
Nepriklausomų trečiųjų šalių auditai

20 straipsnis
Nepriklausomas auditas

1.Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, siekiantys pripažinimo pagal 17 straipsnį kaip atitinkantys Sąjungos saugumo užtikrinimo 2, 3 arba 4 lygį, savo sąskaita atlieka nepriklausomą trečiosios šalies auditą, kad gautų audito išvadą ir audito nuomonę iš auditą atliekančios organizacijos. Audituojamas paslaugų teikėjas, kuriam taikoma aukštesnio Sąjungos saugumo užtikrinimo lygio audito procedūra, turi atitikti visus II priede nustatytus kartu taikytinus kriterijus, susijusius su žemesniais Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiais. Jei žemesnio saugumo užtikrinimo lygio reikalavimai netenkinami, atitiktis aukštesniems Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiams yra neįmanoma.

2.Audituojami paslaugų teikėjai bendradarbiauja su auditą atliekančiomis organizacijomis ir teikia joms būtiną pagalbą, kad jos galėtų veiksmingai, efektyviai ir laiku atlikti tą auditą, be kita ko, suteikdami joms prieigą prie visų atitinkamų duomenų ir patalpų ir atsakydami į klausimus žodžiu arba raštu. Audituojami teikėjai neturi trukdyti atlikti auditą, daryti jam nederamą įtaką ar trikdyti audito atlikimą.

3.Auditą atliekančios organizacijos užtikrina tinkamą informacijos, gautos iš audituojamų paslaugų teikėjų ir trečiųjų šalių atliekant auditą, konfidencialumo ir profesinės paslapties lygį, be kita ko, užbaigus auditą. Tas reikalavimas nedaro neigiamo poveikio audito atlikimui ir kitoms šio reglamento nuostatoms. Pagal 23 straipsnį auditą atliekanti organizacija dalijasi tik informacija, kuri yra būtina ataskaitų teikimo tikslais ir kurioje nėra jokios informacijos, kurią būtų galima pagrįstai laikyti konfidencialia.

4.1 dalyje nurodytus auditus atlieka auditą atliekančios organizacijos, kurios:

a)yra nepriklausomos ir neturi jokių interesų konfliktų su atitinkamu debesijos kompiuterijos paslaugų teikėju ir bet kuriuo su tuo paslaugų teikėju susijusiu juridiniu asmeniu, visų pirma:

i. per 12 mėnesių iki audito pradžios atitinkamam debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjui arba bet kuriam su tuo paslaugų teikėju susijusiam juridiniam asmeniui neteikė ne audito paslaugų, susijusių su audituojamais klausimais, ir įsipareigojo per 12 mėnesių nuo audito pabaigos jiems tokių paslaugų neteikti;

ii. per 10 metų iki audito pradžios atitinkamam debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjui ar bet kuriam su tuo paslaugų teikėju susijusiam juridiniam asmeniui neteikė audito paslaugų pagal šį straipsnį;

iii. neatlieka audito už atlygį, kuris priklauso nuo audito rezultatų;

b)turi įrodytas ekspertines žinias, techninę kompetenciją ir gebėjimus atlikti debesijos kompiuterijos paslaugų auditą;

c)yra įrodžiusios savo objektyvumą ir profesinę etiką, visų pirma remiantis praktikos kodeksų ar atitinkamų standartų laikymusi.

5.Auditą atliekančios organizacijos, kurios atlieka auditus, parengia kiekvieno audito ataskaitą. Ta ataskaita pagrindžiama raštu ir joje pateikiama bent ši informacija:

a)paslaugų teikėjo, dėl kurio atliekamas auditas, pavadinimas, adresas ir kontaktinio asmens duomenys, taip pat audito laikotarpis;

b)auditą atliekančios organizacijos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai);

c)interesų deklaracija;

d)konkrečių audituotų elementų ir taikytos metodikos aprašymas;

e)pagrindinių audito išvadų aprašymas ir santrauka;

f)trečiųjų šalių, su kuriomis konsultuotasi atliekant auditą, sąrašas;

g)teigiama arba neigiama audito nuomonė ir visa informacija apie tai, ar audituojamo paslaugų teikėjo audituojama paslauga atitinka taikytinus Sąjungos saugumo užtikrinimo 2, 3 arba 4 lygio audito kriterijus pagal II priedą;

h)jei audito nuomonė yra neigiama – praktinės rekomendacijos dėl konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, ir rekomenduojamas laikotarpis, per kurį turi būti užtikrintas reikalavimų laikymasis;

i)jei audito nuomonė yra teigiama – Sąjungos saugumo užtikrinimo lygis, kuris turi būti pripažįstamas pagal 17 straipsnį, suteiktas audituojamo paslaugų teikėjo teikiamai audituojamai paslaugai pagal II priede nustatytus taikytinus kriterijus.

6.Jei audito organizacija negalėjo atlikti tam tikrų aspektų audito ar pareikšti audito nuomonės remdamasi savo tyrimais, į audito ataskaitą įtraukiamas paaiškinimas apie aplinkybes ir nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo galima atlikti tų aspektų audito.

7.Auditą atliekanti organizacija gali atšaukti savo audito ataskaitą ir audito nuomonę, jei audituojamas paslaugų teikėjas tyčia ar dėl aplaidumo pateikė neteisingus ar klaidinančius audito įrodymus.

8.Audituojamas paslaugų teikėjas kasmet tai pačiai arba kitai auditą atliekančiai organizacijai pateikia peržiūrėti audito ataskaitą ir susijusią teigiamą audito nuomonę, o ši įvertina, ar audituojama paslauga ir toliau atitinka taikytinus II priede nustatytus kriterijus. Remdamasi metine peržiūra, auditą atliekanti organizacija gali patvirtinti, atnaujinti arba atšaukti pradinę audito ataskaitą ir audito nuomonę.

9.Komisijai pagal 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl auditų atlikimo procedūrinių etapų, auditą atliekančių organizacijų ir jų techninės kompetencijos taisykles, audito metodikas ir audito ataskaitų šablonus.

21 straipsnis
Audito įrodymų turinys ir kokybė

1.Siekdama parengti audito ataskaitą ir audito nuomonę, auditą atliekanti organizacija, remdamasi III priede išvardytais audito įrodymais, įvertina, ar audituojama paslauga atitinka II priede nustatytus kriterijus. Komisijai pagal 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, iš dalies keičiant III priedą, nustatomi būtini įrodymai, kurių reikia vertinant pagal audito kriterijus pagal II priedą.

2.Audito įrodymai turi būti:

a)aktualūs ir pakankami, kad auditą atliekanti organizacija galėtų parengti audito ataskaitą ir pateikti audito nuomonę, ir

b)patikimi, grindžiami audito organizacijos profesiniu vertinimu ir skepticizmu.

22 straipsnis
Centrinė debesijos kompiuterijos paslaugų informacijos saugykla

1.Komisija sukuria ir prižiūri specialią debesijos kompiuterijos paslaugų, pripažintų pagal 17 straipsnį, informacijos saugyklą (toliau – centrinė saugykla).

2.Įsisteigimo valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, kuri pripažino debesijos kompiuterijos paslaugą pagal 17 straipsnį, užregistruoja debesijos kompiuterijos paslaugą centrinėje saugykloje.

3.Auditą atliekančios organizacijos audito ataskaitos ir audito nuomonės atšaukimas arba kompetentingos institucijos pripažinimo atšaukimas skelbiami centrinėje saugykloje ir joje saugomi penkerius metus.

4.Komisija ir įsisteigimo valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos centrinę saugyklą skelbia viešai ir reguliariai atnaujina tam skirtoje ir lengvai prieinamoje svetainėje.

23 straipsnis
Skaidrumo pareigos 

1.Sužinojęs bet kokią informaciją ar bet kokį esminį aplinkybių pasikeitimą, kuris gali turėti įtakos audito išvadai ir teigiamai nuomonei pagal 20 straipsnį arba pripažinimui pagal 17 straipsnį, pripažintas debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas kuo greičiau apie tai praneša auditą atliekančiai organizacijai ir įsisteigimo valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai.

2.Remdamasi 1 dalyje nurodytu pranešimu, auditą atliekanti organizacija įvertina, ar audito ataskaitą arba audito nuomonę reikia iš dalies pakeisti arba atšaukti. Jei auditą atliekanti organizacija iš dalies pakeičia arba atšaukia audito ataskaitą arba audito nuomonę, ji kuo greičiau apie tai praneša įsisteigimo valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai.

3.Remdamasi 1 arba 2 dalyje nurodytu pranešimu, įsisteigimo valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija įvertina, ar jos pripažinimą reikia iš dalies pakeisti arba panaikinti. Jeigu įsisteigimo valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija iš dalies pakeičia arba panaikina debesijos kompiuterijos paslaugos pripažinimą, ji kuo greičiau apie tai praneša kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.

24 straipsnis
Sankcijos ir žalos atlyginimas

1.Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos už debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų padarytus šio skyriaus nuostatų pažeidimus taikytinos sankcijos, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės kuo anksčiau praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir informuoja Komisiją apie visus vėlesnius joms poveikį darančius pakeitimus.

2.Valstybės narės atsižvelgia į šiuos nebaigtiniame sąraše išvardytus sankcijų už šio reglamento pažeidimus skyrimo kriterijus:

a)pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę;

b)veiksmus, kurių ėmėsi pažeidimą padariusi šalis, kad sumažintų arba atitaisytų dėl pažeidimo padarytą žalą;

c)ankstesnius pažeidimą padariusios šalies padarytus pažeidimus;

d)dėl padaryto pažeidimo jį padariusios šalies gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei tokią naudą ar nuostolius galima patikimai nustatyti;

e)visus kitus sunkinančius ar lengvinančius veiksnius, taikytinus atvejo aplinkybėms;

f)pažeidimą padariusios šalies metinę apyvartą praėjusiais finansiniais metais Sąjungoje.

3.Debesijos kompiuterijos paslaugų gavėjai turi teisę reikalauti, pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai atlygintų bet kokią žalą ar nuostolius, patirtus dėl tų paslaugų teikėjų padaryto šiame skyriuje nustatytų jų pareigų pažeidimo.

4 skirsnis
Nacionalinės kompetentingos institucijos

25 straipsnis
Nacionalinės kompetentingos institucijos

1.Ne vėliau kaip [LB: prašom įrašyti įsigaliojimo datą + 1 metai] valstybės narės paskiria vieną ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už šio skyriaus vykdymo užtikrinimą. Tuo tikslu valstybės narės gali paskirti esamą instituciją arba esamas institucijas (toliau – kompetentingos institucijos).

2.Valstybės narės praneša Komisijai kompetentingų institucijų pavadinimus ir apie jų užduotis ir įgaliojimus. Komisija tvarko viešą tų institucijų registrą.

3.Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos atliktų savo užduotis pagal šį reglamentą nešališkai, skaidriai ir laiku. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos turėtų visus būtinus išteklius savo užduotims vykdyti, įskaitant pakankamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, ir galėtų tinkamai prižiūrėti visus jų kompetencijai priskiriamus debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjus.

4.Valstybė narė, kurioje yra debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo pagrindinė verslo vieta, t. y. kurioje yra debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė arba registruotoji buveinė, iš kurios vykdomos pagrindinės finansinės funkcijos ir veiklos kontrolė, turi išimtinę kompetenciją užtikrinti šio skyriaus vykdymą.

26 straipsnis
Nacionalinių kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.Įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kai to reikia jų užduotims pagal 17 straipsnį vykdyti, suteikiami šie tyrimo įgaliojimai:

a)įgaliojimai reikalauti, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas ir kiti asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su jų amatu, verslu ar profesija, kuriems, kaip galima pagrįstai tikėtis, gali būti žinoma su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusi informacija, įskaitant auditą atliekančias organizacijas, kuo greičiau pateiktų tą informaciją;

b)įgaliojimai atlikti patikrinimus bet kokiose patalpose, kurias tie paslaugų teikėjai ar asmenys, veikiantys su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, naudoja su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, arba prašyti, kad jų valstybės narės teisminė institucija nurodytų atlikti tokius patikrinimus, arba prašyti, kad tokius patikrinimus atliktų kitos valdžios institucijos, siekiant ištirti, paimti ar gauti bet kokios formos ir bet kokioje laikmenoje saugomą informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, arba gauti tos informacijos kopijas;

c)įgaliojimai prašyti bet kurio tų paslaugų teikėjų ar kitų asmenų, vykdančių veiklą, susijusią su jų amatu, verslu ar profesija, darbuotojo ar atstovo pateikti paaiškinimus dėl bet kokios su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusios informacijos ir, gavus jų sutikimą, užfiksuoti jų atsakymus pasinaudojant bet kuriomis techninėmis priemonėmis.

2.Kai to reikia jų užduotims pagal 17 straipsnį vykdyti, įsisteigimo valstybės narės nacionalinėms kompetentingoms institucijoms suteikiami šie vykdymo užtikrinimo įgaliojimai:

a)nurodyti nutraukti pažeidimus ir, kai tinkama, nustatyti pažeidimui proporcingas taisomąsias priemones, kurios yra būtinos norint efektyviai pašalinti pažeidimą, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės teisminė institucija;

b)įgaliojimai skirti baudas už šio reglamento nesilaikymą arba prašyti jas skirti savo valstybės narės teisminės institucijos, įskaitant visus pagal 1 dalį pateiktus tyrimo nurodymus;

c)įgaliojimai pagal 24 straipsnį skirti periodines baudas siekiant užtikrinti, kad pažeidimas būtų nutrauktas laikantis pagal a punktą pateikto nurodymo, arba periodines baudas už bet kurių pagal 1 dalį pateiktų nurodymų atlikti tyrimą nevykdymą, arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija.

3.Priemonės, kurių nacionalinės kompetentingos institucijos imasi vykdydamos savo įgaliojimus pagal 1 ir 2 dalis, turi būti efektyvios, atgrasančios ir proporcingos, atsižvelgiant, visų pirma, į pažeidimo ar įtariamo pažeidimo, su kuriuo tos priemonės yra susijusios, pobūdį, sunkumą, kartojimąsi bei trukmę ir, kai aktualu, į atitinkamo paslaugų teikėjo ekonominius, techninius ir veiklos pajėgumus.

4.Valstybės narės nustato konkrečias naudojimosi įgaliojimais pagal 1 ir 2 dalis taisykles ir procedūras ir užtikrina, kad bet kokiam naudojimuisi tais įgaliojimais būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės pagal taikytiną nacionalinę teisę, laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų. Tų priemonių imamasi tik apsaugant teisę į privatų gyvenimą ir teises į gynybą, įskaitant teises būti išklausytam ir susipažinti su byla, ir paisant visų paveiktų šalių teisės į veiksmingą apskundimą teismine tvarka.

5 skirsnis
Savitarpio pagalba ir bendradarbiavimas

27 straipsnis
Savitarpio pagalba

1.Kompetentingos institucijos ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja ir teikia viena kitai savitarpio pagalbą, kad šis skyrius būtų taikomas nuosekliai ir veiksmingai. Savitarpio pagalba apima keitimąsi informacija.

2.Kompetentinga institucija gali prašyti kitų kompetentingų institucijų pateikti turimą konkrečią informaciją, susijusią su konkrečiu debesijos kompiuterijos paslaugų teikėju, kad galėtų pasinaudoti savo tyrimo įgaliojimais pagal 26 straipsnį dėl konkrečios informacijos, esančios jų valstybėje narėje. Kai tinkama, kompetentinga institucija, gavusi prašymą, gali įtraukti kitas atitinkamos valstybės narės kompetentingas institucijas ar kitas valdžios institucijas.

3.Kompetentinga institucija, gavusi prašymą pagal 2 dalį, tokį prašymą patenkina ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, informuoja įsisteigimo valstybės narės kompetentingą instituciją apie veiksmus, kurių imtasi.

28 straipsnis
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

1.Jeigu paskirties valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo įtarti, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas nebeatitinka šio reglamento II priede nustatyto reikalavimo, ji gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos įvertinti šį klausimą ir imtis reikiamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių atitikčiai užtikrinti.

2.Komisija taip pat gali paprašyti 25 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos įvertinti klausimą ir imtis reikiamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis.

3.Prašymai pagal 1 arba 2 dalį turi būti tinkamai pagrįsti ir įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija turi tinkamai į juos atsižvelgti. Jeigu įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad pateiktos informacijos nepakanka, ji gali paprašyti papildomos informacijos. 4 dalyje nustatytas laikotarpis sustabdomas, kol bus pateikta papildoma informacija.

4.Įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija, nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pagal 1 ar 2 dalį gavimo, kompetentingai institucijai, kuri išsiuntė prašymą, ir Komisijai praneša įtariamo pažeidimo vertinimą ir visų tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių dėl jo imtasi ar numatoma imtis siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, paaiškinimą.

II skyrius
Su paklausa susijusios priemonės

1 skirsnis
Viešieji pirkimai

29 straipsnis
Rizikos vertinimai 

1.Ne vėliau kaip [įsigaliojimo data + 1 metai], o vėliau – kas dvejus metus arba pagal poreikį valstybės narės ir Sąjungos subjektai atlieka rizikos vertinimus, kuriuose:

a)nustatoma viešojo sektoriaus veikla, kuriai naudojamos arba bus naudojamos debesijos kompiuterijos paslaugos, kuria prisidedama prie viešosios tvarkos išsaugojimo sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos (ES) 2022/2555 I ar II priedas, ir nacionalinio saugumo, vidaus saugumo, išorės sienų valdymo, gynybos, teisingumo ar teisėsaugos srityse, įskaitant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas;

b)nustatoma, kuris šio reglamento II priede nustatytas 2, 3 ar 4 Sąjungos saugumo užtikrinimo lygis yra tinkamas nustatytai viešojo sektoriaus veiklai.

Kai Sąjungos subjektai ir valstybės narės dalijasi atsakomybe, susijusia su viešojo sektoriaus veikla, jie, kai tinkama, apsvarsto galimybę kartu atlikti atitinkamą rizikos vertinimą ar vertinimus.

2.Atlikdami rizikos vertinimus, valstybės narės ir Sąjungos subjektai atsižvelgia bent į šiuos aspektus:

a)tvarkomų ne asmens duomenų neskelbtinumą, svarbą ir kiekius, įskaitant galimą poveikį viešajai tvarkai ir asmens duomenų tvarkymo pobūdį, apimtį, kontekstą ir tikslą, taip pat įvairios rizikos duomenų subjektų teisėms ir laisvėms tikimybę ir sunkumą;

b)neteisėtos pagal Sąjungos teisę trečiosios valstybės arba trečiojoje valstybėje įsisteigusio teisės subjekto prieigos prie tokių duomenų riziką ir atitinkamą poveikį viešajai tvarkai;

c)galimo paslaugų teikimo sutrikimo riziką ir atitinkamą poveikį viešajai tvarkai.

3.Komisija pagal 46 straipsnio 2 dalį priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma taikytina metodika, naudotini šablonai ir elementai, į kuriuos valstybės narės ir Sąjungos subjektai turi atsižvelgti atlikdami 1 dalyje nurodytus rizikos vertinimus. Metodikoje nurodoma, kaip valstybės narės naudojasi aukščiausio lygio saugumo užtikrinimu svarbiausiose viešojo sektoriaus veiklos srityse, įskaitant, be kita ko, gynybą.

4.Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodytų rizikos vertinimų atlikimo valstybės narės pateikia Komisijai tų rizikos vertinimų rezultatus, nurodydamos nukrypimus nuo 3 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų.

5.Jei Komisija, peržiūrėjusi valstybės narės rizikos vertinimo ar vertinimų rezultatus, padaro išvadą, kad atliekant rizikos vertinimą nustatytas viešojo sektoriaus veiklos Sąjungos saugumo užtikrinimo lygis yra netinkamas arba juo tinkamai nesprendžiamos viešosios tvarkos problemos, Komisija pagal 46 straipsnio 2 dalį gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi viešojo sektoriaus veiklai reikalingi Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiai.

6.Jei remiantis rizikos vertinimu reikia pereiti prie kitos debesijos kompiuterijos paslaugos, valstybė narė arba Sąjungos subjektas pereina per pagrįstą pereinamąjį laikotarpį, kuris neviršija 12 mėnesių, atsižvelgiant į tokiam perėjimui taikomus techninio įgyvendinamumo, paslaugos tęstinumo ir duomenų perkeliamumo reikalavimus.

7.Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija taikydamos nustatytus nuoseklumo užtikrinimo mechanizmus ir skatina bendradarbiavimą bei veiksmingą keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

8.3 dalies tikslais Komisijai suteikiami įgaliojimai prašyti debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pateikti visą būtiną informaciją.

9.Atlikdami rizikos vertinimus, valstybės narės ir Sąjungos subjektai, pirkdami debesijos kompiuterijos paslaugas, atsižvelgia į tai, ar tikslinga taikyti kelių pardavėjų arba daugialypės debesijos strategiją.

30 straipsnis
Viešieji pirkimai 

1.Šis straipsnis taikomas perkančiosioms organizacijoms, kurios perka debesijos kompiuterijos paslaugas tik savo reikmėms. Nedarant poveikio Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 136 straipsniui, šis straipsnis taip pat taikomas Sąjungos subjektams, perkantiems debesijos kompiuterijos paslaugas tik savo reikmėms.

2.Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos, kurių viešojo sektoriaus veikla, atlikus 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą rizikos vertinimą, nebuvo pripažinta prisidedančia prie viešosios tvarkos išsaugojimo, naudojasi debesijos kompiuterijos paslaugomis, kurios pagal 17 straipsnį pripažintos Sąjungos saugumo užtikrinimo 1 lygio paslaugomis.

3.Perkančiosios organizacijos, įskaitant jų vardu veikiančius subjektus, kurių veikla, kaip nustatyta, padeda išsaugoti viešąją tvarką pagal 29 straipsnio 1 dalį sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos (ES) 2022/2555 I arba II priedas, ir nacionalinio saugumo, vidaus saugumo, išorės sienų valdymo, gynybos, teisingumo ar teisėsaugos srityse, įskaitant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas, perka tik tas debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių Sąjungos saugumo užtikrinimo lygis yra 2, 3 arba 4.

4.Nukrypstant nuo 2 arba 3 dalies, išimties tvarka ir tinkamai pagrįstais atvejais perkančiosios organizacijos gali nuspręsti nepirkti debesijos kompiuterijos paslaugų, kurių Sąjungos saugumo užtikrinimo lygis yra 1, 2, 3 arba 4, jei esama vienos ar daugiau iš šių aplinkybių:

a)konkurso objekto neįmanoma suteikti teikiant pripažintas debesijos kompiuterijos paslaugas, įtrauktas į 22 straipsnyje nurodytą centrinę saugyklą, ir nėra tinkamos ar pagrįstos alternatyvios ar panašios debesijos kompiuterijos paslaugos, ir toks nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio viešųjų pirkimų procedūros kriterijų susiaurinimo;

b)perkančioji organizacija ankstesniais metais pradėjo panašų viešųjų pirkimų procesą, tačiau negavo jokių tinkamų pasiūlymų ar nebuvo tinkamų dalyvių;

a)taikant šio reglamento reikalavimus, perkančioji organizacija turėtų pirkti paslaugas neproporcingai didelėmis sąnaudomis.

2 skirsnis
Privačiojo sektoriaus subjektai

31 straipsnis
Poveikio vertinimai

1.Direktyvos (ES) 2022/2555 I priede nurodyti subjektai, kurie nėra viešojo sektoriaus institucijos, gali atlikti vertinimus, panašius į nustatytuosius 29 straipsnyje.

2.Komisija gali paskelbti gaires dėl poveikio vertinimų pagal šį straipsnį atlikimo metodikos ir galimų poveikio švelninimo priemonių, kurias turi priimti privačiojo sektoriaus subjektai, veikiantys ypatingos svarbos sektoriuose.

3.Jei dėl konkrečių aplinkybių ir tinkamai pagrįstais atvejais, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija padaro išvadą, kad ypatingos svarbos sektoriuose veiklą vykdantys subjektai, kurie nėra viešojo sektoriaus institucijos, turi atlikti poveikio vertinimą, Komisija pagal 45 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant tokio poveikio vertinimo poreikį ir rizikos mažinimo priemones, kurių turi imtis tie subjektai, kurie nėra viešojo sektoriaus institucijos.

3 skirsnis
Kitos su viešaisiais pirkimais susijusios priemonės

32 straipsnis
Sąjungos pridėtinė vertė

1.Į novatoriškų debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų viešųjų pirkimų procedūras perkančiosios organizacijos, atlikdamos pasiūlymo kokybės vertinimą, įtraukia su kaina nesusijusius sutarties skyrimo kriterijus, pagal kuriuos jos gali įvertinti konkurso dalyvio indėlį kuriant Europos debesijos ir DI ekosistemą.

2.Taikydamos su kaina nesusijusius sutarties skyrimo kriterijus pagal 1 dalį, perkančiosios organizacijos užtikrina, kad su kaina nesusiję sutarties skyrimo kriterijai:

a)būtų susiję su sutarties dalyku;

b)perkančiajai organizacijai nesuteiktų neribotos pasirinkimo laisvės;

c)būtų aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose arba skelbime apie pirkimą;

d)būtų pagalbiniai ir neturėtų lemiamos reikšmės sutarties skyrimui.

3.Nedarant poveikio perkančiųjų organizacijų diskrecijai taikyti papildomus kriterijus, 1 dalyje nurodyti su kaina nesusiję sutarties skyrimo kriterijai suteikia perkančiosioms organizacijoms galimybę įvertinti, kokiu mastu:

a)konkurso dalyvis prisideda prie skaitmeninių technologijų tiekimo grandinės stiprinimo Sąjungoje, be kita ko, naudodamas Sąjungoje sukurtą arba pagamintą programinę ar aparatinę įrangą;

b)konkurso dalyvis yra įdiegęs Sąjungoje sukurtas integruotas technologijas, įskaitant mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatus, gautus vykdant Sąjungos finansuojamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas, ir naudojasi tokiomis priemonėmis kaip standartai, specifikacijos, programinė įranga, modeliai ar kitos Sąjungoje sukurtos technologijos;

c)paslaugai teikti reikalingos inovacijos padeda stiprinti tiekimo saugumą ir plėtoti Europos debesijos ir DI ekosistemą;

d)paslauga teikiama, kiek įmanoma atsižvelgiant į rinkos prieinamumą ir techninius reikalavimus, naudojant ypatingos svarbos kompiuterijos, saugojimo ir tinklų aparatinės įrangos komponentus, suprojektuotus ir (arba) pagamintus Sąjungoje, arba, jei tai neįmanoma, aparatinės įrangos komponentus iš trečiosios valstybės, kurie padeda didinti tiekimo saugumą ir plėtoti Europos debesijos ir DI ekosistemą.

33 straipsnis
Debesijos ir DI inovacijų viešųjų pirkimų stebėsena 

1.Valstybės narės stebi, kaip jos naudoja debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų inovacijų viešuosius pirkimus, ir teikia jų naudojimo ataskaitas.

2.Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyta stebėsena ir ataskaitų teikimas būtų aktyviai naudojami siekiant nustatyti kliūtis MVĮ dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, gerinti MVĮ galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas, remti supaprastintų, proporcingų ir MVĮ palankių viešųjų pirkimų strategijų rengimą, įskaitant, kai tinkama, skaidymą į dalis, skatinti MVĮ dalyvavimą Direktyvoje 2014/24/ES numatytoje inovacijų procedūroje ir ikiprekybiniuose debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų viešuosiuose pirkimuose.

3.Remdamosi 1 dalyje nurodyta stebėsena, valstybės narės kasmet pateikia Komisijai šią informaciją apie:

a)tokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų dydį;

b)MVĮ dalyvavimo tendencijas, įskaitant MVĮ skirtų sutarčių skaičių, joms tenkančią visos sutarčių vertės procentinę dalį ir, jei yra, tarpvalstybinio MVĮ dalyvavimo dalį;

c)priemones, kurių imtasi siekiant pagerinti MVĮ galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.

4.Valstybės narės siekia tikslo, kad bent 25 % jų debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų viešųjų pirkimų būtų skiriama novatoriškoms MVĮ. Valstybės narės į savo nacionalines strategijas, nurodytas 7 straipsnyje, įtraukia planus, kaip jos ketina pasiekti šį tikslą.

5.Sąjungos subjektai ir perkančiosios organizacijos skatina:

a)preliminarias rinkos konsultacijas;

b)viešųjų pirkėjų supažindinimą su novatoriškais sprendimais, kuriuos teikia Europos MVĮ ir startuoliai;

c)viešųjų pirkimų sutarčių sąlygų, kurios būtų palankios novatoriškoms MVĮ, rengimą. 

III skyrius
Europos viešojo sektoriaus debesijos federacija

34 straipsnis
Europos viešojo sektoriaus debesijos federacijos įsteigimas

1.Įsteigiama Europos viešojo sektoriaus debesijos federacija (toliau – federacija „EuroCloud“). Federacijos „EuroCloud“ veikloje Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos gali dalyvauti savanoriškai. Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos gali prašyti Komisijos prisijungti prie federacijos „EuroCloud“.

2.Federacija „EuroCloud“ sudaro palankesnes sąlygas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms dalytis viešojo sektoriaus duomenų centrų paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis 35 ir 36 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

3.Komisija sukuria federacijos „EuroCloud“ platformą, kurioje pateikiama bent:

a)katalogas, kuriame pateikiama informacija apie prieinamas viešojo sektoriaus duomenų centrų paslaugas ir debesijos kompiuterijos paslaugas;

b)kompiuterijos, laikmenų ir tinklo išteklių ir paslaugų mainų ir orkestravimo paslaugų platforma.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma dalyvavimo federacijoje „EuroCloud“ tvarka ir šablonas, susijęs su prašymo dalyvauti turiniu ir kita informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

35 straipsnis
Dalijimasis viešojo sektoriaus duomenų centrų paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis

1.Federacijos „EuroCloud“ narys (toliau – dalijantysis subjektas) gali dalytis duomenų centro paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis su kitu federacijos „EuroCloud“ nariu (toliau – naudojantysis subjektas), kai dalijantysis subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per tarpinį teisės subjektą yra aparatinės įrangos, per kurią teikiama paslauga, savininkas ir teikia paslaugą, kuria naudojantysis subjektas gali pasinaudoti. Jei dalijantysis subjektas netiesiogiai valdo aparatinę įrangą ir teikia paslaugas per tarpinį teisės subjektą, jis vykdo to tarpinio teisės subjekto kontrolę.

2.Dalijantysis subjektas įdiegia tinkamas technines, veiklos ir organizacines priemones, kad užtikrintų veiksmingą, saugų ir atsparų paslaugų teikimą.

3.Prieš dalydamasis duomenų centro paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis federacijoje „EuroCloud“, dalijantysis subjektas turi įrodyti Komisijai, kad jis atitinka 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas.

4.Komisija įvertina besidalijančiojo subjekto pateiktą informaciją ir leidžia jam dalytis duomenų centro paslaugomis ir debesijos kompiuterijos paslaugomis federacijoje „EuroCloud“, jei tenkinamos 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

5.Dalijantysis subjektas gali imti mokestį iš besinaudojančiojo subjekto. Mokesčio suma neviršija išlaidų, kurias dalijantysis subjektas patiria dėl dalijimosi paslauga, ir nėra atlyginimas, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnyje ir Reglamente (ES, Euratomas) 2024/2509.

6.Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 2 dalyje nurodytos techninės, veiklos ir organizacinės priemonės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

36 straipsnis
Federacijos „EuroCloud“ administravimo mokesčiai

1.Išlaidas, susijusias su Komisijos pagal šį skyrių vykdoma veikla, bendrai finansuoja federacijos „EuroCloud“ nariai iš Komisijos renkamų mokesčių. 

2.Jei išlaidos iš pradžių padengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto, federacijos „EuroCloud“ nariai jas kompensuoja per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį nuo tos dienos, kai Sąjunga patyrė išlaidas.

3.Pajamos, gautos iš mokesčių, sudaro vidaus asignuotąsias pajamas, kaip tai suprantama Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 21 straipsnio 3 dalies a punkte. Tos pajamos skiriamos Komisijos pagal šį skyrių vykdomos veiklos išlaidoms padengti, įskaitant prašymo prisijungti prie federacijos „EuroCloud“ nagrinėjimą ir 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos platformos sukūrimą. Visos pajamos, likusios padengus šias išlaidas, įtraukiamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

4.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios numatomų išlaidų, individualios mokesčių sumos ir mokesčių mokėjimo būdo bei sąlygų nustatymo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV skyrius  
Komisijos vykdomi duomenų centrų paslaugų, debesijos kompiuterijos paslaugų, programinės įrangos ir DI sistemų viešieji pirkimai

37 straipsnis
Komisijos viešųjų pirkimų veikla 

1.Komisija gali vykdyti viešųjų pirkimų veiklą, kad įsigytų duomenų centrų paslaugas, debesijos kompiuterijos paslaugas, programinę įrangą ir DI sistemas sau ir Sąjungos subjektams, taip pat valstybių narių perkančiosioms organizacijoms, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, taikant šiame skyriuje nustatytas išimtis. Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio, Komisijos atrinktos to reglamento 168 straipsnio 3 dalyje nurodytos organizacijos partnerės taip pat gali dalyvauti šiame skyriuje nustatytoje viešųjų pirkimų veikloje. Komisijos atrinktos valstybių narių perkančiosios organizacijos, Sąjungos subjektai ir organizacijos partnerės pagal šį skyrių laikomi dalyvaujančiais subjektais.

2.Perkančiosios organizacijos gali dalyvauti pirkimo procedūrose savo vardu arba kaip centrinės perkančiosios organizacijos, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 16 punkte, kai jos laikomos tokiomis. Gali būti nustatytos konkrečios jų dalyvavimą reglamentuojančios taisyklės ir pareigos, jei jos kaip centrinės perkančiosios organizacijos dalyvauja 38 straipsnyje nurodytame susitarime.

3.Be Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnyje numatytos viešųjų pirkimų veiklos, Komisija gali veikti kaip valstybių narių perkančiųjų organizacijų ir Komisijos atrinktų organizacijų partnerių centrinė perkančioji organizacija:

a)pirkdama duomenų centrų paslaugas, debesijos kompiuterijos paslaugas, programinę įrangą ir DI sistemas vienos ar daugiau valstybių narių perkančiųjų organizacijų ir Komisijos atrinktų organizacijų partnerių vardu arba jų naudai, sudarydama preliminariąsias sutartis arba naudodama dinamines pirkimo sistemas, susijusias su dalyvaujantiems subjektams skirtomis paslaugomis;

b)veikdama kaip didmenininkė, įsigydama tokias paslaugas bei prekes ir jas perparduodama arba išskirtinėmis aplinkybėmis dovanodama vienai ar daugiau valstybių narių perkančiųjų organizacijų.

4.Vykdydama viešųjų pirkimų veiklą, Komisija gali teikti papildomą paramą dalyvaujantiems subjektams, įskaitant:

a)techninę infrastruktūrą, kuria naudodamiesi dalyvaujantys subjektai gali naudoti skirtas sutartis arba skirti sutartis, įskaitant konkrečias sutartis pagal sudarytus preliminariuosius susitarimus, duomenų centrų paslaugoms, debesijos kompiuterijos paslaugoms, programinei įrangai ir DI sistemoms;

b)konsultacijas ir paramą rengiant ir įgyvendinant viešųjų pirkimų procedūras;

c)viešųjų pirkimų procedūrų rengimą ir vykdymą atitinkamų subjektų vardu arba jų naudai;

d)sąskaitų faktūrų išrašymą ir kitas administracines paslaugas, susijusias su skirtomis sutartimis.

5.Tokią papildomą paramą Komisija gali teikti tiesiogiai, per subrangovą arba deleguojant Sąjungos įstaigoms ar agentūroms. Dalyvaujančių subjektų prisijungimas prie 38 straipsnyje nurodyto susitarimo gali priklausyti nuo vienos ar daugiau pagalbinių paslaugų priėmimo.

6.Komisija gali sukurti ir valdyti bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų platformą, apimančią paslaugas, kurios gali būti naudojamos siekiant palengvinti viešųjų pirkimų veiklą pagal šį skyrių.

38 straipsnis
Komisijos viešųjų pirkimų veiklos tvarka

1.Prieš vykdydamos bet kokią viešųjų pirkimų veiklą pagal 37 straipsnį, Komisija ir bent dvi valstybės narės sudaro susitarimą, kuriame nustatoma praktinė viešųjų pirkimų veiklos, kurią Komisija vykdo pagal šį skyrių, tvarka. Susitarimas taikomas viešųjų pirkimų procedūroms, kurios turi būti vykdomos jo galiojimo laikotarpiu, ir laikoma, kad jis atitinka Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto bendrų viešųjų pirkimų susitarimo ir įgaliojimų reikalavimus.

2.Susitarimu Komisijai suteikiami įgaliojimai dalyvaujančių subjektų, kaip tai suprantama Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 3 dalies e punkte, vardu arba jų naudai vykdyti viešuosius pirkimus.

3.Į susitarimą įtraukiama praktinė subjektų dalyvavimo tvarka, sprendimų dėl procedūros ir taikytinų sąlygų pasirinkimo priėmimo procesas, dalyvavimo prašymų ir pasiūlymų vertinimas, sutarčių skyrimas ir taikytina teisė bei kompetentingas jurisdikciją turintis subjektas. Komisija lieka atsakinga už viešųjų pirkimų veiklos vykdymą ir valdymą, be kita ko, už sprendimą dėl viešųjų pirkimų procedūros pradžios, procedūros ir sutarties rūšies bei sutarčių skyrimo.

4.Susitarimu įsteigiamas iniciatyvinis komitetas, kurį sudarytų Komisijos atstovai ir po vieną kiekvienos iš dalyvaujančių valstybių narių nacionalinio lygmens atstovą. Valstybės narės gali prisijungti prie susitarimo vėlesniame etape ir joms vėliau atstovaujama iniciatyviniame komitete. Iniciatyvinis komitetas gali paskirti papildomus kitų Sąjungos subjektų, valstybių narių perkančiųjų organizacijų ir Komisijos atrinktų organizacijų partnerių atstovus.

5.Iniciatyvinis komitetas yra atsakingas už strateginę viešųjų pirkimų veiklos priežiūrą, be kita ko, už pasiūlymą tam tikram laikotarpiui nustatyti strateginę viešųjų pirkimų darbotvarkės kryptį ir už kiekvienos viešųjų pirkimų procedūros strateginės krypties patvirtinimą prieš Komisijai ją pradedant, kad būtų užtikrinta jos atitiktis šiuo reglamentu nustatytai sistemai.

6.Susitarimui įsigaliojus, dalyvaujančių valstybių narių perkančiosios organizacijos, Sąjungos subjektai ir organizacijos partnerės, kurias atrinko Komisija, gali prie jo prisijungti ir juo naudotis; jos laikomos dalyvaujančiais subjektais procedūrose, kuriose jos pasirenka dalyvauti. Iniciatyvinis komitetas gali nustatyti, kad susitarimas įforminamas prisijungimo sutartimi.

7.Valstybės narės perkančiosios organizacijos dalyvavimas nuo tos valstybės narės dalyvavimo nepriklauso.

8.Iniciatyvinis komitetas nustato skaidrias ir nediskriminacines sąlygas valstybių narių perkančiosioms organizacijoms prisijungti prie susitarimo, visų pirma kiek tai susiję su dydžiu, minimaliomis sumomis ir kitais objektyviais kriterijais. Iniciatyvinis komitetas taip pat nustato taisykles ir procedūras, kuriomis reglamentuojamas valstybės narės perkančiosios organizacijos, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų pagal susitarimą, dalyvavimo susitarime nutraukimas.

9.Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2014/2509 168 straipsnio 2 dalies, iniciatyvinis komitetas gali patvirtinti ELPA valstybių ir Sąjungos šalių kandidačių perkančiųjų organizacijų dalyvavimą nesant dvišalės ar daugiašalės sutarties, kurioje būtų numatyta tokia galimybė.

10.Iniciatyvinis komitetas gali nustatyti, kad prisijungimas prie susitarimo priklauso nuo to, ar dalyvaujantys subjektai sutinka teikti vieną ar daugiau papildomų paramos paslaugų, kaip nustatyta 37 straipsnyje.

11.Iniciatyvinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles gavęs Komisijos pasiūlymą.

39 straipsnis
Taikytina viešųjų pirkimų sistema 

1.Laikoma, kad dalyvaujantis subjektas įvykdė savo pareigas pagal taikytiną Sąjungos viešųjų pirkimų teisę, kai jis įsigyja prekes ar paslaugas pagal sutartis, kurias Komisija skiria pagal šį skyrių, be kita ko, pagal preliminariąsias sutartis, kurias sudaro Komisija, veikdama kaip centrinė perkančioji organizacija, arba dinamines pirkimo sistemas, kurias valdo Komisija, arba bet kokias papildomas pagalbines paslaugas, nurodytas 37 straipsnyje.

2.Sąjungos institucijoms taikytinos procedūrinės nuostatos taikomos konkrečių sutarčių skyrimo pagal preliminariąsias sutartis arba dinamines pirkimo sistemas procedūroms.

3.Perkančioji organizacija, kuri duomenų centro paslaugas, debesijos kompiuterijos paslaugas, programinę įrangą ir DI sistemas iš Komisijos įsigijo kaip centrinė perkančioji organizacija, savo sutartyse su perkančiosiomis organizacijomis, kurioms ji teikia paslaugas, užtikrina, kad būtų laikomasi visų sutartinių reikalavimų, kurie jai pačiai yra privalomi.

4.Komisija gali nuspręsti pradėti viešųjų pirkimų procedūrą, kurioje gali dalyvauti dalyvaujantys subjektai, be išankstinio konkretaus jų prašymo.

5.Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio, dalyvaujantys subjektai gali prašyti Komisijos suteikti galimybę dalyvauti sistemoje visu dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu. Tokį prašymą Komisija patvirtina, jei bendri prašymai neviršija 50 % pradinio numatomo pirkimo kiekio. Dalyvavimas patvirtinamas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo ir suteikia galimybę dalyvaujantiems subjektams dalyvauti visuose būsimuose konkursuose.

6.5 dalyje nurodyta galimybe gali naudotis tik dalyvaujantys subjektai, kurie prisijungia prie 38 straipsnyje nurodyto susitarimo po to, kai buvo pradėta taikyti dinaminė pirkimo sistema.

40 straipsnis
Viešųjų pirkimų veiklos mokesčiai

1.Išlaidas, atsirandančias dėl viešųjų pirkimų veiklos, vykdomos pagal šį skyrių, bendrai finansuoja dalyvaujantys subjektai iš Komisijos renkamų mokesčių.

2.Išlaidos, patirtos vykdant 37 straipsnyje nurodytą bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiklą, įskaitant bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų platformos kūrimą, iš pradžių gali būti dengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Tokiu atveju dalyvaujantys subjektai jas kompensuoja per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį nuo tos dienos, kai Sąjunga jas patyrė. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma praktinė ir veiklos tvarka, pagal kurią dalyvaujantys subjektai atlygina išlaidas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.Pajamos, gautos iš mokesčių, sudaro vidaus asignuotąsias pajamas, kaip tai suprantama Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 21 straipsnio 3 dalies a punkte. Tos pajamos skiriamos viešųjų pirkimų veiklos, vykdomos pagal 37 straipsnį, išlaidoms padengti. Visos pajamos, likusios padengus šias išlaidas, įtraukiamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

4.Mokesčiai nustatomi iš anksto, yra proporcingi numatomoms veiklos, už kurią imami mokesčiai, išlaidoms, nustatytoms ekonomiškai efektyviu būdu, atsižvelgiant į panašių viešųjų pirkimų sistemų praktiką, ir yra pakankami toms išlaidoms padengti.

5.5.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios mokesčių nustatymo taisyklės, kuriose nurodoma:

a)numatomos išlaidos, priskirtinos viešųjų pirkimų veiklai, už kurią imami mokesčiai;

b)atskiros imamų mokesčių sumos;

c)mokesčių mokėjimo būdas ir sąlygos;

d)sąlygos, kuriomis turi būti mokami mokesčiai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V skyrius
Atvirasis kodas

41 straipsnis
Atvirojo kodo sprendimų skatinimas ir pirmenybės teikimas atvirojo kodo sprendimams

Sąjunga ir valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad paskatintų Sąjungos subjektus ir viešojo sektoriaus institucijas kuriant savo debesijos ir DI ekosistemą ar išteklyną naudoti atviruosius standartus ir komponentus, išleistus pagal atvirosios programinės įrangos licenciją, ir sudaryti palankesnes sąlygas juos pakartotinai naudoti, atsižvelgiant į funkcijas, įskaitant saugumą, bendras išlaidas ir kitus atitinkamus, tinkamai pagrįstus objektyvius kriterijus.

42 straipsnis
Dalijimasis programine įranga ir pakartotinis jos naudojimas

Suteikdami programinę įrangą, į kurią jie turi intelektinės nuosavybės teises, pakartotinai naudoti pagal atvirosios programinės įrangos licenciją, Sąjungos subjektas arba viešojo sektoriaus institucija tai daro naudodami katalogą arba saugyklą, kurie yra prijungti prie 43 straipsnyje nurodyto ES OSS katalogo ir per jį prieinami.

43 straipsnis
ES atvirojo kodo sprendinių katalogas

1.Komisija parengia ir tvarko ES atvirojo kodo sprendimų katalogą (toliau – ES OSS katalogas), kuris yra centralizuotas prieigos prie programinės įrangos, kuria gali pakartotinai naudotis Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos, katalogas.

2.ES OSS katalogo priegloba teikiama Reglamento (ES) 2024/903 8 straipsnyje nurodytame Europos sąveikumo portale ir jis yra nemokamai prieinamas elektroniniu būdu.

3.Komisija, remdamasi objektyviais ir aktualiais kriterijais, priima sprendimą dėl bet kurio Sąjungos subjekto ar viešojo sektoriaus institucijos, kuriems priklauso katalogas ar saugykla arba kurie juos tvarko, prašymo tą katalogą ar saugyklą prijungti prie ES OSS katalogo ir padaryti juos prieinamus per jį.

44 straipsnis
Atvirojo kodo programų biurų tinklas 

1.Komisija sukuria atvirojo kodo programų biurų tinklą (toliau – AKPB tinklas), kad palengvintų bendradarbiavimą įgyvendinant šiame skyriuje nustatytas pareigas.

2.Atvirojo kodo programų biurai, įsteigti valstybės narės vietos, regioninio ar nacionalinio lygmens viešojo sektoriaus institucijų, ir Sąjungos subjektų įsteigti biurai gali prašyti Komisijos prisijungti prie AKPB tinklo.

3.OSPO tinklo užduotys:

a)sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms ir Komisijai keistis informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma aptariant bendrus techninius, teisinius ir organizacinius iššūkius, be kita ko, susijusius su atvirosios programinės įrangos licencijavimu, saugumu, technine priežiūra ir viešaisiais pirkimais;

b)skatinti viešojo sektoriaus institucijas dalytis atvirąja programine įranga ir ją pakartotinai naudoti;

c)savanoriškai ir neprivalomai prisidėti prie gairių, šablonų ar rekomendacijų dėl dalijimosi atvirąja programine įranga ir jos pakartotinio naudojimo rengimo;

d)bendradarbiauti ir keistis informacija apie atvirojo kodo bendro intereso projektus su Sąjungos subjektais ir viešojo sektoriaus institucijomis.

4.Komisija remia ir koordinuoja AKPB tinklą.

5.Komisija bent du kartus per metus sušaukia AKPB tinklo narių posėdį ir jam pirmininkauja. AKPB tinklo posėdžiai gali būti rengiami internetu.

V ANTRAŠTINĖ DALIS  
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.6 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 9 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo data].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 9 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 6 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 9 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiais.

46 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

47 straipsnis
Peržiūra

1.Komisija iki [įsigaliojimo data plius ketveri metai], o vėliau kas penkerius metus įvertina šį reglamentą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2.Kai tikslinga, kartu su 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.

3.Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija atsižvelgia į Europos Parlamento, Tarybos ir kitų atitinkamų įstaigų ar šaltinių nuomones bei išvadas ir skiria ypač daug dėmesio mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir naujų konkurentų pozicijai.

48 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [ta pati diena ir mėnuo kaip įsigaliojimo data plius 1 metai].

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendiniai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 39  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2028 iki 2030 m.

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)  

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 40	ELPA šalių 41	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 42	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
	DFP išlaidų kategorijos ir biudžeto eilutės bus nustatytos vėliau 43	DA / NDA	TAIP	NE	NE	NE
	Pajamos iš mokesčių (mokestį rinks Komisija)	DA / NDA	TAIP	NE	NE	TAIP

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA	ELPA šalių	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Toliau nurodytos sumos yra negalutinės ir priklauso nuo galutinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų. Ši iniciatyva bus finansuojama perskirstant kitos DFP veiksmų programų lėšas ir iš dalies iš administracinių išlaidų darbuotojams. Šiame etape neįmanoma tiksliai nurodyti įnašo pagal kiekvieną DFP išlaidų kategoriją ir programą, nors tikimasi, kad didelis įnašas bus skirtas iš programų pagal 2028–2034 m. DFP 2 išlaidų kategoriją (pvz., Europos konkurencingumo fondo, ypač pagal skaitmeninės lyderystės liniją). Šie įverčiai parengti remiantis šiuo metu turima informacija ir jais numatoma grįsti tikslius biudžeto įverčius.

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

CNECT GD			Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP  2028–2034 M.	PO 2034 M.	BENDRA SUMA
			2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a	2,386	0,727	2,118	0,427	0,427	0,427	0,427	6,941		6,941
	Mokėjimai	2a	1,193	1,557	1,422	1,272	0,427	0,427	0,427	6,727	0,214	6,941
IŠ VISO asignavimų CNECT GD	Įsipareigojimai	=1a	2,386	0,727	2,118	0,427	0,427	0,427	0,427	6,941	0,000	6,941
	Mokėjimai	=2a	1,193	1,557	1,422	1,272	0,427	0,427	0,427	6,727	0,214	6,941

DIGIT GD			Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP  2028–2034 M.	PO 2034 M.	BENDRA SUMA
			2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a	2,382							2,382		2,382
	Mokėjimai	2a	1,191	1,191						2,382		2,382
IŠ VISO asignavimų DIGIT GD	Įsipareigojimai	=1a	2,382	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	2,382	0,000	2,382
	Mokėjimai	=2a	1,191	1,191	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	2,382	0,000	2,382

Nuo 2029 m. VOBU prašymas yra grynoji suma, kuriai atskaitomi numatomi debesijos federacijos ir bendrų viešųjų pirkimų mokesčiai.

Iš viso (DIGIT + CNECT)			Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034 M.	PO 2034 M.	BENDRA SUMA
			2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	4	4,768	0,727	2,118	0,427	0,427	0,427	0,427	9,323	0,000	9,323
	Mokėjimai	5	2,384	2,748	1,422	1,272	0,427	0,427	0,427	9,109	0,214	9,323
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		6	0	0	0	0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos	Įsipareigojimai	= 4 + 6	4,768	0,727	2,118	0,427	0,427	0,427	0,427	9,323	0,000	9,323
2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Mokėjimai	= 5 + 6	2,384	2,748	1,422	1,272	0,427	0,427	0,427	9,109	0,214	9,323

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

4

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

CNECT GD				Metai			Metai	Metai		Metai		Metai				Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2028–2034 M.
				2028			2029	2030		2031		2032				2033			2034
 Žmogiškieji ištekliai				1,810			1,810	1,810		1,810		1,810				1,810			1,810			12,670
 Kitos administracinės išlaidos				0,000			0,000	0,000		0,000		0,000				0,000			0,000			0,000
IŠ VISO CNECT GD		Asignavimai		1,810			1,810	1,810		1,810		1,810				1,810			1,810			12,670
GD: DIGIT				Metai			Metai	Metai		Metai		Metai				Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2028–2034 M.
				2028			2029	2030		2031		2032				2033			2034
 Žmogiškieji ištekliai				1,794			1,794	1,794		1,794		1,794				1,794			1,794			12,558
 Kitos administracinės išlaidos				0,000			0,000	0,000		0,000		0,000				0,000			0,000			0,000
IŠ VISO Informatikos GD	Asignavimai			1,794			1,794	1,794		1,794		1,794				1,794			1,794			12,558
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ			(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)		3,604		3,604	3,604		3,604			3,604			3,604			3,604		25,228

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034 M.	ETATAS 2034	BENDRA SUMA IŠ VISO
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	8,372	4,331	5,722	4,031	4,031	4,031	4,031	34,551	0,000	34,551
	Mokėjimai	5,988	6,352	5,026	4,876	4,031	4,031	4,031	34,337	0,214	34,551

3.2.1.2.Iš mokesčių dengiami asignavimai („EuroCloud“ ir bendri debesijos viešieji pirkimai)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija					Numeris
CNECT GD			Metai	Metai		Metai		Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034 M.	PO 2034 M.	BENDRA SUMA
			2028	2029		2030		2031	2032	2033	2034
Iš mokesčių finansuojami veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a	0,000	2,940		4,410		5,880	2,570	2,570	2,570	20,939		20,939
	Mokėjimai	2a	0,000	2,940		4,410		5,880	2,570	2,570	2,570	20,939		20,939
Iš mokesčių finansuojami administracinio pobūdžio asignavimai
Biudžeto eilutė		3
IŠ VISO asignavimų	Įsipareigojimai	= 1a + 3	0,000	2,940		4,410		5,880	2,570	2,570	2,570	20,939	0,000	20,939
CNECT GD	Mokėjimai	= 2a + 3	0,000	2,940		4,410		5,880	2,570	2,570	2,570	20,939		20,939

DIGIT GD			Metai	Metai		Metai		Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034 M.	PO 2034 M.	BENDRA SUMA
			2028	2029		2030		2031	2032	2033	2034
Iš mokesčių finansuojami veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a	0,000	3,027			4,317	6,037	6,342	6,663	7,001	33,387		33,387
	Mokėjimai	2a	0,000	3,027			4,317	6,037	6,342	6,663	7,001	33,387		33,387
Iš mokesčių finansuojami administracinio pobūdžio asignavimai
Biudžeto eilutė		3										0		0
IŠ VISO asignavimų	Įsipareigojimai	= 1a + 3	0,000	3,027		4,317		6,037	6,342	6,663	7,001	33,387	0,000	33,387
DIGIT GD	Mokėjimai	= 2a + 3	0,000	3,027		4,317		6,037	6,342	6,663	7,001	33,387		33,387
			Metai		Metai		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034 M.	PO 2034 M.	BENDRA SUMA
			2028		2029		2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	4	0,000		5,967		8,727	11,917	8,912	9,233	9,570	54,326	0,000	54,326
	Mokėjimai	5	0,000		5,967		8,727	11,917	8,912	9,233	9,570	54,326		54,326
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		6
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos	Įsipareigojimai	= 4 + 6	0,000		5,967		8,727	11,917	8,912	9,233	9,570	54,326	0,000	54,326
2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Mokėjimai	= 5 + 6	0,000		5,967		8,727	11,917	8,912	9,233	9,570	54,326	0,000	54,326

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus 

Metai   2024

Metai   2025

Metai   2026

Metai   2027

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 44

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 45 ...

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2034
	2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	25.22Ff8
Kitos administracinės išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	25,228
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
IŠ VISO	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	3,604	25,228

Prognozuojamas poveikis išlaidoms ir darbuotojų skaičiui 2028 m. ir vėlesniu laikotarpiu pridedamas tik paaiškinimo tikslais, nedarant išankstinių išvadų dėl kitos daugiametės finansinės programos. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai.

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai

Netaikoma.

3.2.3.3.Iš viso asignavimų

Žr. lentelę pirmiau.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
 Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		11	11	11	11	11	11	11
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		14	14	14	14	14	14	14
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė  [XX.01.YY.YY]	- būstinėje	0	0	0	0	0	0	0
	- ES delegacijose	0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją		0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO		25	25	25	25	25	25	25

Prognozuojamas poveikis išlaidoms ir darbuotojų skaičiui 2028 m. ir vėlesniu laikotarpiu pridedamas tik paaiškinimo tikslais, nedarant išankstinių išvadų dėl kitos daugiametės finansinės programos. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai.

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis

Netaikoma.

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

	Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai.	Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis*
		bus finansuojami pagal 7 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų	bus finansuojami iš BA eilutės	bus finansuojami iš mokesčių
Etatų plano etatai	5	6	nėra duomenų
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)	10	4

* Numatomas poveikis išlaidoms ir darbuotojų skaičiui 2028 m. ir vėliau yra orientacinis ir iš anksto nedaro poveikio kitai daugiametei finansinei programai. Sąjungos finansinio įsipareigojimo po 2027 m. finansavimo šaltinis ir taikymo sritis ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP ir metinės biudžeto procedūros bei valdymo mechanizmo rezultatų.

Iš viso jau sukurta 15 etato ekvivalentų, kurių prašoma iniciatyvai įgyvendinti, ir jie bus perskirstyti taip:

–CNECT GD: 2 pareigybės pagal etatų planą ir 5 išorės darbuotojų etato ekvivalentai

–DIGIT GD: 3 pareigybės pagal etatų planą ir 5 išorės darbuotojų etato ekvivalentai

Be šių esamų išteklių, iniciatyvai įgyvendinti reikia 10 etato ekvivalentų išimtinių papildomų darbuotojų. Juos sudaro 6 pareigūnai ir 4 sutartininkai; jie pasiskirstę pagal Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD ir Skaitmeninių paslaugų GD:

–CNECT GD: 3 pareigybės pagal etatų planą ir 3 išorės darbuotojų etato ekvivalentai

–DIGIT GD: 3 pareigybės pagal etatų planą ir 1 išorės darbuotojų etato ekvivalentas

Jų prašoma kartu su turimu darbuotojų skaičiumi, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas iniciatyvos įgyvendinimas. Pasiūlyme nustatytų naujų užduočių atitinkamų GD turimi žmogiškieji ištekliai atlikti negali. Šiam pasiūlymui reikalingų papildomų žmogiškųjų išteklių negalima padengti perskirstant darbuotojus generaliniame direktorate ar tarnyboje arba perskirstant juos iš riboto Komisijos etatų perskirstymo rezervo.

Naujų užduočių, kurias turi atlikti Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD ir Skaitmeninių paslaugų GD, aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Pareigūnams ir laikiniesiems darbuotojams bus pavesta: 1.nustatyti ir valdyti iniciatyvos 1 ramsčio darbo programas, įskaitant išsamių projektų planų, biudžetų, išteklių paskirstymo, pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių ir stebėsenos mechanizmų rengimą; 2.rengti rekomendacinius dokumentus, deleguotuosius aktus, priklausomybės vertinimus, padėti komitologijos sekretoriatui ir prižiūrėti iniciatyvos įgyvendinimą, įskaitant: a.išsamių gairių, rekomendacijų, šablonų ir priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti iniciatyvos 2 ir 3 ramsčius, rengimą; b.prireikus, įgyvendinimo aktų rengimą, pvz., dėl federacijos „EuroCloud“ nariams taikomų reikalavimų ir jų taikymo vertinimo procedūros; c.rinkos stebėsenos ataskaitų rengimą siekiant nustatyti debesijos kompiuterijos paslaugas, kurias teikdama Sąjunga yra labai priklausoma nuo vieno trečiosios valstybės teisės subjekto arba riboto tokias paslaugas teikiančių trečiosios valstybės teisės subjektų skaičiaus; d.sekretoriato paslaugų teikimą, įskaitant dokumentų ir ataskaitų rengimą, koordinavimą su suinteresuotosiomis šalimis; e.iniciatyvos įgyvendinimo pažangos stebėseną pagal nustatytus PVRR ir tarpines reikšmes, galimų problemų ir rizikos nustatymą ir prireikus techninės pagalbos ir paramos teikimą valstybėms narėms; f.žinių valdymo sistemos, skirtos geriausios praktikos pavyzdžiams, įgytai patirčiai ir ekspertinėms žinioms įgyvendinant iniciatyvą nustatyti ir jais dalytis, sukūrimą; 3.parengti konkurso specifikacijų projektą, kad išorės paslaugų teikėjas galėtų kurti, plėtoti ir prižiūrėti valstybės teikiamų paslaugų saugyklą ir vertinti bei nustatyti tolesnes valdymo procedūras; įdiegus saugyklą, reguliariai atlikti sertifikuotų paslaugų, kurios yra saugyklos dalis, imties auditą ir (arba) vertinimą, be kita ko, rengti audito protokolus ir vertinimo metodikas ir (arba) kokybės kontrolės procedūras, kad būtų užtikrintas teikiamos informacijos patikimumas; 4.įsigyti federacijos „EuroCloud“ platformą ir remti federacijos steigimą. Valdyti federacijos valdymo mechanizmus, pvz., narystės federacijoje reikalavimų sertifikavimą, valstybių narių ir kitų viešojo sektoriaus institucijų paraiškų prisijungti prie federacijos nagrinėjimą, bendrų dalyvavimo federacijoje taisyklių ir politikos rengimą ir vykdymo užtikrinimą; 5.sukurti sistemas, kurios šiuo metu nėra įdiegtos, kaip bendrų viešųjų pirkimų sistemos dalį, be kita ko, valdyti DI viešųjų pirkimų sudėtingumą, santykius su valstybėmis narėmis ir perkančiosiomis organizacijomis ir užtikrinti, kad sistema būtų veiksminga ir efektyvi. Tai apims tokias užduotis kaip debesijos, programinės įrangos ir DI sistemų viešųjų pirkimų procesų nustatymas ir valdymas, veiksmų koordinavimas su dalyvaujančiomis organizacijomis ir paslaugų teikėjais, sutarčių ir susitarimų su paslaugų teikėjais valdymas, atitikties ES teisės aktams ir politikai užtikrinimas; 6.plėtoti ir palaikyti ryšius su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant valstybes nares, pramonės atstovus ir kitas atitinkamas šalis, siekiant užtikrinti, kad iniciatyva būtų gerai koordinuojama, veiksminga ir atitiktų suinteresuotųjų šalių poreikius, be kita ko, organizuojant reguliarius susitikimus, praktinius seminarus ir konferencijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos komunikacijai ir bendradarbiavimui. Tai taip pat apimtų glaudų bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių srityje, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Akto IV antraštinės dalies.

Išorės darbuotojai

Išorės darbuotojams bus pavesta: 1.reguliariai valdyti projektus, kuriems skiriamos dotacijos pagal 1 ramsčio darbo programas, įskaitant jų pažangos stebėseną, veiksmų koordinavimą su naudos gavėjais ir projekto rezultatų bei tarpinių reikšmių tikrinimą, siekiant užtikrinti, kad jie būtų pasiekti laiku, neviršijant biudžeto ir laikantis reikiamų kokybės standartų. Iniciatyva bus įgyvendinama pagal kitą DFP ir bus grindžiama esamų projektų, jau patvirtintų pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, pvz., supaprastinimo ir Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės, rezultatais, be kita ko, koordinuojant veiksmus su kitais skyriais; 2.sukurti ir taikyti paramos mechanizmus, kad valstybėms narėms būtų teikiamos gairės dėl duomenų centrų spartinimo zonų diegimo, visų pirma per pirmuosius dvejus iniciatyvos metus. Tai apims ad hoc paramos teikimą valstybėms narėms joms rengiant ir įgyvendinant savo nacionalines strategijas ir planus. Pasibaigus pradiniam laikotarpiui, bus pereita prie labiau ad hoc koordinavimo vaidmens, daugiausia dėmesio skiriant prireikus tikslinei paramai valstybėms narėms ir užtikrinant, kad iniciatyva ir toliau atitiktų jos suinteresuotųjų šalių poreikius ir prioritetus; 3.kasmet organizuoti ir valdyti tyrimą, skirtą kompiuterijos pajėgumams visoje Europoje stebėti, be kita ko, nustatyti tyrimo apimtį ir metodiką, patikrinti surinktus duomenis, peržiūrėti rezultatus; 4.valdyti bendrų viešųjų pirkimų veiklą, visų pirma susijusią su strateginiu pirkimu ir rinkos formavimu, t. y. pardavėjų valdymo biuru ir debesijos, DI ir programinės įrangos paslaugų specifikacijų ir techninių reikalavimų rengimu; 5.kasmet tvarkyti valstybės paslaugų saugyklą, be kita ko, prižiūrint rangovo veiklą, susijusią su saugyklos operacijomis, įskaitant techninį projektų valdymą, t. y. užtikrinant, kad rangovas pateiktų saugyklą pagal sutartas technines specifikacijas, terminus ir biudžetą, kartu stebint rangovo procesus, kuriais siekiama užtikrinti, kad saugykla atitiktų reikiamus standartus; 6.valdyti išorės rangovą, kuris kiekvienais metais vykdo federacijos „EuroCloud“ platformos administracinę, techninę ir operacinę veiklą, taip pat tvarko federacijos „EuroCloud“ platformos techninius aspektus, įskaitant techninės architektūros ir infrastruktūros priežiūrą.

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034 M.
	2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
IT išlaidos (organizacijos)	0	0	0	0	0	0	0	0
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0	0	0	0	0	0	0	0
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms	0	0	0	0	0	0	0	0
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0	0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO	0	0	0	0	0	0	0	0

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai   2028	Metai   2029	Metai   2030	Metai   2031	Metai   2032	Metai   2033	Metai   2034	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

 
3.3.    Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 46
		Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034
Bendrų debesijos viešųjų pirkimų paslaugų mokestis (DIGIT GD)		0,000	3,027	4,317	6,037	6,342	6,663	7,001
Debesijos federacijos mokestis (CNECT GD)		0,000	2,940	4,410	5,880	2,570	2,570	2,570

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Skaitmeninės svarbos reikalavimų ir susijusių kategorijų (duomenų, procesų skaitmenizavimo ir automatizavimo, skaitmeninių sprendinių ir (arba) skaitmeninių viešųjų paslaugų) suvestinis aprašas

Reikalavimo nuoroda	Reikalavimo aprašymas	Subjektai, kuriems reikalavimas daro poveikį arba kuriems jis taikomas	Suvestiniai procesai	Kategorijos
II ANTRAŠTINĖ DALIS DEBESIJOS IR DI EKOSISTEMOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, PLĖTROS IR DIEGIMO VEIKLA 7 straipsnis Nacionalinės debesijos ir DI strategijos	Valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalines strategijas.	Europos Komisija Nacionalinės kompetentingos institucijos	Pranešimas	Duomenys
III ANTRAŠTINĖ DALIS DUOMENŲ CENTRŲ PAJĖGUMAI 14 straipsnis Duomenų centrų projektų pripažinimas strateginiais projektais	Prašymuose dėl duomenų centrų projektų pripažinimo strateginiais projektais pateikiama visa būtina ir svarbi informacija, įrodanti, kad projektas atitinka atitinkamus kriterijus.	Projektų vykdytojai Europos Komisija	Taikymo būdų įžvalgų stebėsena	Duomenys
III ANTRAŠTINĖ DALIS DUOMENŲ CENTRŲ PAJĖGUMAI 15 straipsnis Pajėgumų trūkumo stebėsena	Komisija stebi Sąjungoje turimus kompiuterinius pajėgumus, įskaitant tinklo paribio kompiuterijos pajėgumus; duomenų centrų pajėgumų paklausos apimtį; pajėgumų trūkumo dydį.	Europos Komisija Nacionalinės kompetentingos institucijos	Duomenų rinkimas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas, kuris siekia būti pripažintas užtikrinančiu Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį, pateikia paraišką dėl pripažinimo įsisteigimo valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai.	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai Nacionalinės kompetentingos institucijos	Priežiūros mechanizmas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 19 straipsnis Savarankiškas atitikties vertinimas	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas gali atlikti savarankišką atitikties vertinimą, kad įrodytų atitiktį 1 Sąjungos saugumo užtikrinimo lygiui. Jis turi būti paskelbiamas viešai.	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai Nacionalinės kompetentingos institucijos Europos Komisija	Priežiūros mechanizmas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 20 straipsnis Nepriklausomas auditas	Nustatoma galimybė atlikti nepriklausomą Sąjungos 2, 3 ir 4 saugumo užtikrinimo lygių auditą. Nuostatos, susijusios su duomenų aspektais atliekant tokius auditus.	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai Audito organizacijos Europos Komisija	Priežiūros mechanizmas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 21 straipsnis Audito įrodymų turinys ir kokybė	Auditai turi būti grindžiami II priedu (Sąjungos saugumo užtikrinimo lygių kriterijai) ir III priedu (Audito procedūrai naudojami audito įrodymai). Pakankamai išsamu ir patikima.	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai Audito organizacijos Europos Komisija	Duomenų kokybė	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 22 straipsnis Centrinė debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla	Komisija sukuria ir prižiūri specialią debesijos kompiuterijos paslaugų, kurioms suteiktas Sąjungos saugumo užtikrinimo lygio pripažinimas, saugyklą. Tikrinančioji įsisteigimo valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija audituojamas paslaugas užregistruoja centrinėje saugykloje. Bet koks pripažinimo atšaukimas paskelbiamas ir ši informacija centriniame registre saugoma 5 metus. Komisija ir įsisteigimo valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos centrinę saugyklą viešai paskelbia ir reguliariai atnaujina specialioje ir lengvai prieinamoje svetainėje.	Europos Komisija Nacionalinės kompetentingos institucijos	Saugykla	Skaitmeninis sprendinys Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 23 straipsnis Skaidrumo pareigos	Sužinojęs apie su debesijos kompiuterijos paslaugomis susijusią informaciją arba esminius aplinkybių pokyčius, kurie gali turėti įtakos audito išvadai ir (arba) nuomonei, paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša auditą atliekančiai organizacijai ir įsisteigimo valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Jei audito ataskaitos ir nuomonės rezultatus reikia iš dalies pakeisti arba panaikinti, auditą atliekanti organizacija nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša nacionalinei kompetentingai institucijai ir Komisijai. Jei pripažinimo rezultatus reikia iš dalies pakeisti arba panaikinti, įsisteigimo valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai Audito organizacijos Nacionalinės kompetentingos institucijos Europos Komisija	Pranešimas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 24 straipsnis Sankcijos ir žalos atlyginimas	Valstybės narės kuo greičiau praneša Komisijai apie sankcijų ir kompensacijų taisykles ir visus paskesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.	Nacionalinės kompetentingos institucijos Europos Komisija	Pranešimas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 25 straipsnis Nacionalinės kompetentingos institucijos	Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias nacionalines kompetentingas institucijas. Institucijų sąrašą valstybės narės praneša Komisijai. Komisija tvarko viešą tų institucijų registrą.	Europos Komisija Nacionalinės kompetentingos institucijos	Kompetentingų institucijų skyrimas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 27 straipsnis Savitarpio pagalba	Duomenų srautai nacionalinėms kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant.	Nacionalinės kompetentingos institucijos Europos Komisija	Keitimasis duomenimis	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 89 straipsnis Tarpvalstybinis bendradarbiavimas	Duomenų srautai vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą.	Nacionalinės kompetentingos institucijos Europos Komisija	Keitimasis duomenimis	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 29 straipsnis Rizikos vertinimai	Valstybės narės turi atlikti rizikos vertinimą ar vertinimus, kuo labiau atsižvelgdamos į Komisijos paskelbtas gaires. Apie rizikos vertinimo rezultatus valstybės narės praneša Komisijai. Šiose gairėse Komisija turi teisę prašyti debesijos paslaugų teikėjų pateikti informaciją.	Valstybės narės Europos Komisija Debesijos paslaugų teikėjai	Rizikos vertinimas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 33 straipsnis Debesijos ir DI inovacijų viešųjų pirkimų stebėsena	Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai tam tikrą informaciją, susijusią su novatoriškų debesijos kompiuterijos paslaugų ir DI sistemų viešųjų pirkimų stebėsena.	Valstybės narės Europos Komisija	Ataskaitų teikimas	Duomenys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 34 straipsnis Europos viešojo sektoriaus debesijos federacijos įsteigimas	Komisija sukuria federacijos „EuroCloud“ platformą.	Europos Komisija Sąjungos subjektai Viešojo sektoriaus institucijos	Skaitmeninio sprendimo reikalavimai	Skaitmeninė viešoji paslauga Skaitmeninis sprendinys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 37 straipsnis Komisijos viešųjų pirkimų veikla	Komisija gali sukurti ir valdyti bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų platformą, apimančią paslaugas, kurios gali būti naudojamos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti viešųjų pirkimų veiklą pagal šį skyrių.	Europos Komisija	Skaitmeninio sprendimo reikalavimai	Skaitmeninis sprendinys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 42 straipsnis Dalijimasis programine įranga ir pakartotinis jos naudojimas	Sąjungos subjektas arba viešojo sektoriaus institucija, suteikdami galimybę pakartotinai naudoti programinę įrangą pagal atvirosios programinės įrangos licenciją, į kurią jie turi intelektinės nuosavybės teises, pateikia tą programinę įrangą pakartotiniam naudojimui kataloge arba saugykloje, prijungtuose prie ES OSS katalogo.	Sąjungos subjektai Viešojo sektoriaus institucijos Europos Komisija	Katalogas	Skaitmeninis sprendinys
IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 43 straipsnis ES atvirojo kodo sprendinių katalogas	Komisija pateikia ir tvarko ES atvirojo kodo sprendimų katalogą kaip centralizuotą prieigos prie programinės įrangos, kurią Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos teikia pakartotiniam naudojimui, katalogą. ES OSS katalogas saugomas Europos sąveikumo portale. Komisija priima sprendimą dėl bet kurio Sąjungos subjekto ar viešojo sektoriaus institucijos, kuriems priklauso katalogas ar saugykla arba kurie juos tvarko, prašymo prisijungti prie ES OSS katalogo ir būti per jį prieinamiems.	Europos Komisija	Katalogas	Skaitmeninis sprendinys

4.2.Duomenys

Į taikymo sritį patenkančių duomenų suvestinis aprašas

Duomenų rūšis	Reikalavimo (-ų) nuoroda	Standartas ir (arba) specifikacija (jei taikoma)
Valstybių narių nacionalinės strategijos	II ANTRAŠTINĖ DALIS DEBESIJOS IR DI EKOSISTEMOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, PLĖTROS IR DIEGIMO VEIKLA 7 straipsnis Nacionalinės debesijos ir DI strategijos	Nacionalinių strategijų turinio minimalieji reikalavimai.
Duomenys, susiję su paraiškomis dėl projekto pripažinimo strateginiu projektu	III ANTRAŠTINĖ DALIS DUOMENŲ CENTRŲ PAJĖGUMAI 14 straipsnis Duomenų centrų projektų pripažinimas strateginiais projektais	Pateikti visą būtiną ir svarbią informaciją, įrodančią, kad projektas atitinka atitinkamus kriterijus.
Statistiniai duomenys ir duomenys, reikalingi pajėgumų trūkumui stebėti	III ANTRAŠTINĖ DALIS DUOMENŲ CENTRŲ PAJĖGUMAI 15 straipsnis Pajėgumų trūkumo stebėsena	netaikoma
Duomenys, susiję su paslaugų teikėjų, siekiančių būti pripažintais užtikrinančiais Sąjungos saugumo užtikrinimo lygį, teikiamomis paraiškomis	IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	netaikoma
ES atitikties pareiškimas	IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 19 straipsnis Savarankiškas atitikties vertinimas	netaikoma
Audito ataskaita, pateikta pripažinimo tikslais, ir susiję mainai	IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 20 straipsnis Nepriklausomas auditas 21 straipsnis Audito įrodymų turinys ir kokybė	Duomenų kokybė: pakankamai išsamu ir patikima; minimalusis audito turinys.
Duomenys apie paslaugas, kurioms suteiktas pripažinimas	IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 22 straipsnis Centrinė debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla	Centrinėje saugykloje laikoma informacija apie debesijos kompiuterijos paslaugas, pripažintas užtikrinančiomis konkrečius Sąjungos saugumo užtikrinimo lygius.
Pranešimas apie sužinojimą apie su debesijos kompiuterijos paslaugomis susijusią informaciją arba esminį aplinkybių pasikeitimą, kuris gali turėti įtakos audito išvadai, nuomonei, pripažinimui ir susijusiems duomenų srautams	IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 23 straipsnis Skaidrumo pareigos	netaikoma
Pranešimas apie sankcijų taisykles ir priemones	IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 24 straipsnis Sankcijos ir žalos atlyginimas	netaikoma
Duomenys apie paskirtas nacionalines kompetentingas institucijas	IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 25 straipsnis Nacionalinės kompetentingos institucijos	netaikoma
Duomenys, naudojami nacionalinėms kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant	IV ANTRAŠTINĖ DALIS SAVARANKIŠKUMAS 27 straipsnis Savitarpio pagalba	netaikoma
Duomenys, naudojami vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 28 straipsnis Tarpvalstybinis bendradarbiavimas	netaikoma
Valstybių narių atliekami rizikos vertinimai	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 29 straipsnis Rizikos vertinimai	netaikoma
Informacija, kurią teikėjai pateikė Komisijai rekomendaciniais tikslais	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 29 straipsnis Rizikos vertinimai	netaikoma
Duomenys, susiję su novatoriškų debesijos paslaugų ir DI sistemų viešųjų pirkimų stebėsena	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 33 straipsnis Viešieji inovacijų pirkimai	netaikoma

Derėjimas su Europos duomenų strategija

Paaiškinimas, kaip reikalavimas (-ai) dera su Europos duomenų strategija

Pasiūlymas dera su Duomenų aktu nustatytomis duomenų tvarkymo paslaugų keitimo taisyklėmis. Sudarant sąlygas pakeisti paslaugų teikėją ir pašalinant pagrindinius susaistymo su pardavėju šaltinius, Duomenų aktu siekiama užtikrinti, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai ES konkuruotų dėl kokybės, inovacijų ir kainos. Juo siekiama sudaryti sąlygas debesijos paslaugų naudotojams laisvai pasirinkti paslaugų teikėją, kuris geriausiai atitinka jų poreikius, ir derinti įvairių paslaugų teikėjų pasiūlymus taikant daugialypės debesijos metodą. Tačiau Duomenų akte nėra elementų, kuriais remiantis būtų galima formuoti konkurencingesnę ES debesijos paslaugų pasiūlą arba skatinti įvairesnių debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų patekimą į rinką. Duomenų aktu atveriamas kelias galimam priklausomybės nuo ne ES paslaugų teikėjų mažinimui, tačiau juo netiesiamas kelias į suverenesnį ir patikimesnį ES debesijos kompiuterijos sektorių. Tačiau debesijos paslaugų teikėjo keitimo ir sąveikumo nuostatos suteikia naudotojams galimybę aktyviau naudotis Europos debesijos kompiuterijos paslaugomis. Taigi, Duomenų aktas sudaro sąlygas šiam pasiūlymui įgyvendinti.

Derėjimas su vienkartinio duomenų pateikimo principu

Paaiškinimas, kaip atsižvelgta į vienkartinio duomenų pateikimo principą ir kaip pasinaudota galimybe pakartotinai naudoti esamus duomenis

Vienkartinio duomenų pateikimo principas buvo tinkamai apsvarstytas ir prireikus bus sistemingai įgyvendinamas. Tai ypač aktualu tada, kai: a)statistiniai duomenys ir duomenys, reikalingi pajėgumų trūkumui stebėti; b)duomenys apie paslaugas, kurioms suteiktas pripažinimas; c)informacija, pateikta Komisijai rinkos analizei atlikti

Paaiškinimas, kaip nauji duomenys atitinka duomenų randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo principus ir aukštos kokybės standartus

Siekiant užtikrinti naujai sukurtų duomenų randamumą, prieinamumą, sąveikumą ir tinkamumą pakartotinai naudoti, bus teikiami skaitmeniniai sprendimai. Minimaliaisiais turinio reikalavimais bus skatinami aukštos kokybės duomenų standartai.

Duomenų srautai

Duomenų rūšis	Reikalavimo (-ų) nuoroda	Duomenis teikiantys subjektai	Duomenis gaunantys subjektai	Keitimosi duomenimis priežastis	Dažnumas (jei taikoma)
Valstybių narių nacionalinės strategijos	II ANTRAŠTINĖ DALIS DEBESIJOS IR DI EKOSISTEMOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, PLĖTROS IR DIEGIMO VEIKLA 7 straipsnis Nacionalinės debesijos ir DI strategijos	Valstybės narės	Europos Komisija	Per tris mėnesius nuo nacionalinės strategijos priėmimo	Kiekvienam priėmimui / persvarstymui
Duomenys, susiję su paraiškomis dėl projekto pripažinimo strateginiu projektu	III ANTRAŠTINĖ DALIS DUOMENŲ CENTRŲ PAJĖGUMAI 14 straipsnis Duomenų centrų projektų pripažinimas strateginiais projektais	Pareiškėjas, prašantis projektą pripažinti strateginiu projektu	Europos Komisija	Paraiška paskelbus atvirus kvietimus pareikšti susidomėjimą	//
Duomenys, susiję su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, norinčių teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, teikiamais prašymais	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Prašymas debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjui	Jų įsisteigimo valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija	Teikiamas prašymas teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms	//
Duomenys, susiję su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, norinčių teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, teikiamais prašymais: Prašymo baigtis (atmesti prašymą, paprašyti papildomų įrodymų, pripažinti paslaugų teikėjo paslaugą)	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Nacionalinė kompetentinga institucija	Prašymas debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjui	Išvada dėl pirminio pripažinimo	//
Duomenys, susiję su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, norinčių teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, teikiamais prašymais: Išvados pateikimas peržiūrai	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Nacionalinė kompetentinga institucija	Visos nacionalinės kompetentingos institucijos	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjui pranešta apie pripažinimą	//
Duomenys, susiję su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, norinčių teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, teikiamais prašymais: Prieštaravimai	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Visos nacionalinės kompetentingos institucijos	Nacionalinė kompetentinga institucija	Nacionalinė kompetentinga institucija prieštarauja įsisteigimo valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos išvadai	//
Duomenys, susiję su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, norinčių teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, teikiamais prašymais: Komisijai perduotos bylos	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Nacionalinės kompetentingos institucijos	Europos Komisija	Nacionalinės kompetentingos institucijos negali pasiekti susitarimo	//
Duomenys, susiję su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, norinčių teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, teikiamais prašymais: Komisijos sprendimas dėl perduotos bylos	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Europos Komisija	Nacionalinės kompetentingos institucijos	Komisija priima sprendimą byloje, dėl kurios nacionalinės kompetentingos institucijos nesutarė	//
Duomenys, susiję su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, norinčių teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, teikiamais prašymais: Prašymas pateikti informaciją	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Nacionalinės kompetentingos institucijos	Europos Komisija	Nacionalinės kompetentingos institucijos nusprendžia pasinaudoti savo teise į prašymą pateikti informaciją	//
Duomenys, susiję su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų, norinčių teikti paslaugas Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, teikiamais prašymais: Atsakymas į prašymą pateikti informaciją	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 17 straipsnis Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų pripažinimas	Europos Komisija	Nacionalinės kompetentingos institucijos	Gautas nacionalinių kompetentingų institucijų prašymas pateikti informaciją	//
ES atitikties pareiškimas	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 19 straipsnis Savarankiškas atitikties vertinimas	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai	Visuomenė	Naudojamas savarankiškas vertinimas	//
Patvirtinti pateikta audito ataskaita ir susiję mainai: auditui reikalinga informacija	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 20 straipsnis Nepriklausomas auditas 21 straipsnis Audito įrodymų turinys ir kokybė	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai	Audito organizacija	Atliekamas auditas	//
Patvirtinti pateikta audito ataskaita ir susiję mainai: audito ataskaitos	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 20 straipsnis Nepriklausomas auditas 21 straipsnis Audito įrodymų turinys ir kokybė	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai	Auditą atliekanti organizacija ir nacionalinės kompetentingos institucijos	Auditas baigtas	//
Duomenys apie pripažintas paslaugas: Centrinė debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 22 straipsnis Centrinė debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla	Tikrinanti nacionalinė kompetentinga institucija:	Centrinė debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla (Europos Komisija)	Suteiktas pripažinimas	//
Duomenys apie pripažintas paslaugas: Viešai prieinama Europos Komisijos svetainė	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 22 straipsnis Centrinė debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla	Europos Komisija Įsisteigimo valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija	Visuomenė	Suteiktas pripažinimas	//
Pranešimas apie sužinojimą apie su debesijos kompiuterijos paslaugomis susijusią informaciją arba esminį aplinkybių pasikeitimą, kuris gali turėti įtakos audito išvadai / nuomonei ir susijusiems duomenų srautams: pradinis pranešimas	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 23 straipsnis Skaidrumo pareigos	Debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai	Auditą atliekanti organizacija Nacionalinė kompetentinga institucija Europos Komisija	Paslaugų teikėjas keičia esmines sąlygas	//
Pranešimas apie sužinojimą apie su debesijos kompiuterijos paslaugomis susijusią informaciją arba esminį aplinkybių pasikeitimą, kuris gali turėti įtakos audito išvadai / nuomonei ir susijusiems duomenų srautams: Pranešimas apie audito rezultatų pasikeitimą	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 23 straipsnis Skaidrumo pareigos	Audito organizacija	(Įsisteigimo ir kitų valstybių narių) nacionalinės kompetentingos institucijos Europos Komisija	Audito rezultatų pasikeitimas	//
Pranešimas apie sankcijų taisykles ir priemones	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 24 straipsnis Sankcijos ir žalos atlyginimas	Valstybės narės	Europos Komisija	Valstybės narės nustatė / iš dalies pakeitė sankcijų skyrimo sistemą	//
Duomenys apie paskirtas nacionalines kompetentingas institucijas: valstybių narių pranešimas	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 25 straipsnis Nacionalinės kompetentingos institucijos	Valstybės narės	Europos Komisija	Paskirtos nacionalinės kompetentingos institucijos (per metus nuo įsigaliojimo dienos)	//
Duomenys apie paskirtas nacionalines kompetentingas institucijas: Duomenys viešajame institucijų registre	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 25 straipsnis Nacionalinės kompetentingos institucijos	Europos Komisija	Visuomenė	Paskirtos nacionalinės kompetentingos institucijos ir pranešta Komisijai	//
Duomenys, naudojami nacionalinėms kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant: Keitimasis informacija	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 27 straipsnis Savitarpio pagalba	Nacionalinės kompetentingos institucijos	Nacionalinės kompetentingos institucijos	Reikalingas nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas (keitimasis informacija)	//
Duomenys, naudojami nacionalinėms kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant: Pagalbos prašymai (ir atsakymai į tokius prašymus)	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 27 straipsnis Savitarpio pagalba	Nacionalinės kompetentingos institucijos	Nacionalinės kompetentingos institucijos	Pagalba, kuri laikoma būtina	//
Duomenys, naudojami vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą: Prašymas atlikti vertinimą. Įtarimas dėl neatitikties	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 28 straipsnis Tarpvalstybinis bendradarbiavimas	Paslaugos paskirties valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos	Paslaugos kilmės valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos	Įtarimai dėl neatitikties, dėl kurių teikiamas pagalbos prašymas	//
Duomenys, naudojami vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą: Komisija informuota apie įtarimus dėl neatitikties	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 28 straipsnis Tarpvalstybinis bendradarbiavimas	Paslaugos paskirties valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos	Europos Komisija	Kompetentinga institucija nusprendžia prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos pateikti informaciją įtarimams dėl neatitikties įvertinti.	//
Duomenys, naudojami vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą: Prašymas atlikti vertinimą. Įtarimas dėl neatitikties (Komisija)	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 28 straipsnis Tarpvalstybinis bendradarbiavimas	Paslaugos kilmės valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos	Europos Komisija Nacionalinės kompetentingos institucijos	Įtarimas, kad kitos kompetentingos institucijos arba Komisija nesilaiko reikalavimų	//
Duomenys, naudojami vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą: Prašymo atlikti vertinimą rezultatas. Įtarimas dėl neatitikties	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 28 straipsnis Tarpvalstybinis bendradarbiavimas	Kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos	Prašytojai Europos Komisija	Per du mėnesius nuo prašymo pateikimo	//
Valstybių narių atliekami rizikos vertinimai	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 29 straipsnis Rizikos vertinimai	Valstybės narės	Europos Komisija	Rizikos vertinimas, atliekamas per vienus metus nuo įsigaliojimo	Kas pusmetį
Komisijai pateikta rekomendacinė informacija	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 29 straipsnis Rizikos vertinimai	Debesijos paslaugų teikėjai	Europos Komisija	//	//
Duomenys, susiję su novatoriškų debesijos paslaugų ir DI sistemų viešųjų pirkimų stebėsena	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 33 straipsnis Debesijos ir DI inovacijų viešųjų pirkimų stebėsena	Valstybės narės	Europos Komisija	//	Kasmet

4.3.Skaitmeniniai sprendiniai

Pripažintų debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla

Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)	Derėjimo paaiškinimas
DI aktas	Netaikoma
ES kibernetinio saugumo sistema	Saugykloje bus vadovaujamasi geriausia Komisijos kibernetinio saugumo praktika
eIDAS	Saugykloje, kiek tai aktualu, bus pakartotinai naudojama eIDAS sistema
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI	Netaikoma
Kita (pvz., Europos sąveikumo aktas)	Poreikis atlikti kitą sąveikumo vertinimą pagal Europos sąveikumo aktą (Reglamentas (ES) 2024/903) bus įvertintas, kai bus gauti pripažintų debesijos kompiuterijos paslaugų saugyklos veiklos duomenys.

Federacijos „EuroCloud“ platforma

Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)	Derėjimo paaiškinimas
DI aktas	Netaikoma
ES kibernetinio saugumo sistema	Į platformą turėtų būti įtraukti saugios prieigos ir incidentų valdymo mechanizmai, pavyzdžiui, bendras tapatybės duomenų valdymas, abipusio tapatumo nustatymo priemonės ir pranešimo apie incidentus priemonės. Platformoje bus vadovaujamasi geriausia Komisijos kibernetinio saugumo praktika
eIDAS	Komisija tai nurodys vėlesniame etape.
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI	Netaikoma
Kita (pvz., Europos sąveikumo aktas)	Poreikis atlikti kitą sąveikumo vertinimą pagal Europos sąveikumo aktą (Reglamentas (ES) 2024/903) bus įvertintas, kai bus gauti federacijos „EuroCloud“ platformos veikimo duomenys.

Bendrų viešųjų pirkimų platforma

Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)	Derėjimo paaiškinimas
DI aktas	Netaikoma
ES kibernetinio saugumo sistema	Platformoje bus vadovaujamasi geriausia Komisijos kibernetinio saugumo praktika
eIDAS	Komisija tai nurodys vėlesniame etape.
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI	Netaikoma
Kita (pvz., Europos sąveikumo aktas)	Netaikoma

Pakartotinai naudotinos programinės įrangos, prijungtos prie ES OSS katalogo, katalogas arba saugykla

Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)	Derėjimo paaiškinimas
DI aktas	Netaikoma
ES kibernetinio saugumo sistema	Platformoje bus vadovaujamasi geriausia Komisijos kibernetinio saugumo praktika
eIDAS	Saugykloje, kiek tai aktualu, bus pakartotinai naudojama eIDAS sistema
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI	Netaikoma
Kita (pvz., Europos sąveikumo aktas)	Netaikoma

ES atvirojo kodo sprendinių katalogas

Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)	Derėjimo paaiškinimas
DI aktas	Netaikoma
ES kibernetinio saugumo sistema	Platformoje bus vadovaujamasi geriausia Komisijos kibernetinio saugumo praktika
eIDAS	Kataloge, kiek tai aktualu, bus pakartotinai naudojama eIDAS sistema
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI	Netaikoma
Kita (pvz., Europos sąveikumo aktas)	Pagal Europos sąveikumo akto (Reglamentas (ES) 2024/903) 4 straipsnį Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos įpareigojami dalytis sąveikumo sprendimais ir juos pakartotinai naudoti. Šis reikalavimas įgyvendinamas ES atvirojo kodo sprendimų kataloge.

4.4.Sąveikumo vertinimas

Skaitmeninė viešoji paslauga arba skaitmeninių viešųjų paslaugų kategorija	Aprašymas	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Europos sąveikumo sprendinys (-iai)	Kitas (-i) sąveikumo sprendinys (-ai)
Sąjungos pripažintų suverenių paslaugų saugykla	Speciali pripažintų Sąjungos debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla. Turi nustatyti ir prižiūrėti Komisija. Atitinkamas paslaugas šioje saugykloje turi registruoti nacionalinės kompetentingos institucijos.	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 22 straipsnis Centrinė debesijos kompiuterijos paslaugų saugykla	//	Nėra duomenų
Federacija „EuroCloud“	34 straipsniu įsteigiama Europos viešojo sektoriaus debesijos federacija (federacija „EuroCloud“). Federacija „EuroCloud“ turėtų sutelkti nacionalines debesijos iniciatyvas, kuriomis užtikrinami labai patikimi ir saugūs viešojo sektoriaus debesijos pajėgumai ir sudaromos palankesnės sąlygos Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus įstaigoms dalytis tokiais pajėgumais. Tai turėtų būti daroma per visiems federacijos nariams prieinamą platformą – „EuroCloud“ platformą.	IV ANTRAŠTINĖ DALIS   SAVARANKIŠKUMAS 34 straipsnis Europos viešojo sektoriaus debesijos federacijos įsteigimas	Nėra duomenų	Nėra duomenų

 

Kiekvienai skaitmeninei viešajai paslaugai taikomo (-ų) reikalavimo (-ų) poveikis tarpvalstybiniam sąveikumui

Sąjungos pripažintų suverenių paslaugų saugykla

Vertinimas	Priemonė (-s)	Galimos likusios kliūtys (jei taikoma)
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika. Išvardykite nustatytas taikytinas skaitmeninės ir sektorių politikos sritis.	Įgyvendinant Sąjungos pripažintų suverenių paslaugų saugyklą bus kuo labiau atsižvelgiama į esamą politiką ir iš jos kylančias dedamąsias.
Organizacinės priemonės sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti. Išvardykite numatytas valdymo priemones.	Europos Komisijai pavesta sukurti ir prižiūrėti saugyklą. Tikrinančioji nacionalinė institucija yra atsakinga už atitinkamų duomenų įkėlimą į saugyklą.	Vėliau Komisija turės išsamiai apibūdinti organizacines priemones.
Priemonės, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti. Išvardykite šias priemones.	Semantines priemones Komisija nustatys vėliau.
Bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimas. Išvardykite šias priemones.	Technines priemones Komisija nustatys vėliau.

 

Federacija „EuroCloud“

Vertinimas	Priemonė (-s)	Galimos likusios kliūtys (jei taikoma)
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika. Išvardykite nustatytas taikytinas skaitmeninės ir sektorių politikos sritis.	Įgyvendinant federaciją „EuroCloud“ bus kuo labiau atsižvelgiama į esamą politiką ir iš jos kylančias dedamąsias. Visų pirma: TIS 2 kibernetinio saugumo, supaprastinimo ir duomenų erdvių srityse.	Nėra duomenų
Organizacinės priemonės sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti. Išvardykite numatytas valdymo priemones.	Išsamus federacijos „EuroCloud“ platformos valdymas bus reglamentuojamas antrinės teisės aktais.	Nėra duomenų
Priemonės, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti. Išvardykite šias priemones.	Semantines priemones Komisija nustatys vėliau.	Nėra duomenų
Bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimas. Išvardykite šias priemones.	Technines priemones Komisija nustatys vėliau.	Nėra duomenų

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

Priemonės aprašymas	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Komisijos vaidmuo	Įtrauktini subjektai	Numatomas tvarkaraštis
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos i) techninės, veiklos ir organizacinės priemonės ir ii) dalyvavimo federacijoje „EuroCloud“ tvarka, kaip nurodyta 40 straipsnio 2 dalyje.	40 straipsnis, 41 straipsnis	Vieno ar daugiau įgyvendinimo aktų rengimas	Europos Komisija Dalyvaujančios valstybės narės	Turi būti nustatyta

(1)    OL C , , p. .

(2)    OL C , , p. .

(3)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „DI žemyno veiksmų planas“ (2025 4 9, COM(2025) 165 final ).

(4)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „DI taikymo strategija“, 2025 10 08, COM(2025) 723 final .

(5)    2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2854 dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva (ES) 2020/1828 (Duomenų aktas) (OL L, 2023/2854, 2023 12 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2854/oj ).

(6)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Duomenų sąjungos strategija“, 2025 11 19, COM(2025) 835 final .

(7)    Kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo priedo I antraštinės dalies 2 straipsnyje (OL L 124, 2003 5 20, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj ).

(8)    Kaip apibrėžta 2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacijos (ES) 2025/1099 dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties priedo 2 punkte (OL L, 2025/1099, 2025 5 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2025/1099/oj ).

(9)    The future of European competitiveness. Part A, A competitiveness strategy for Europe (toliau – M. Draghi pranešimas), 2024 m. rugsėjo mėn., https://data.europa.eu/doi/10.2872/9356120 .

(10)    Bendras Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES ekonominio saugumo stiprinimas“, JOIN (2025) 977 final .

(11)    Tarybos išvados dėl Europos konkurencingumo skaitmeniniame dešimtmetyje, 2025 12 5, https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16430-2025-INIT/lt/pdf .

(12)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148, (TIS 2 direktyva) (OL L 333, 2022 12 27, p. 80, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2555/oj ).

(13)    2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas) ( OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj ).

(14)    Nuorodos į Lustų aktą 2.0 bus įrašytos, kai jis bus priimtas. Žr. Komisijos pasiūlymą [įrašyti nuorodą, kai jis bus paskelbtas].

(15)    2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/696, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 bei (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES (OL L 170, 2021 5 12, p. 69, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/696/oj ).

(16)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/2481, kuriuo nustatoma 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa (OL L 323, 2022 12 19, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2022/2481/oj ).

(17)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įgūdžių sąjunga“, 2025 03 05, COM(2025) 90 final .

(18)    2021 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 219/2007, (ES) Nr. 557/2014, (ES) Nr. 558/2014, (ES) Nr. 559/2014, (ES) Nr. 560/2014, (ES) Nr. 561/2014 bei (ES) Nr. 642/2014 (OL L 427, 2021 11 30, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2085/oj ).

(19)    2021 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1173 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488 (OL L 256, 2021 7 19, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1173/oj ).

(20)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/694/oj ).

(21)    2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo nustatoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/695/oj ).

(22)    2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/523/oj ).

(23)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/2481, kuriuo nustatoma 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa (OL L 323, 2022 12 19, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2022/2481/oj ).

(24)    2024 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/1364 dėl bendros Sąjungos duomenų centrų vertinimo sistemos sukūrimo pirmojo etapo (OL L, 2024/1364, 2024 5 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2024/1364/oj ).

(25)    2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1791 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 (nauja redakcija) (OL L 231, 2023 9 20, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2023/1791/oj ).

(26)    2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1309, dėl priemonių gigabitinių elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinama Direktyva 2014/61/ES (Gigabitinės infrastruktūros aktas) (OL L, 2024/1309, 2024 5 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1309/oj ).

(27)    Įrašyti nuorodą į Reglamentą dėl poveikio aplinkai vertinimų paspartinimo, kai jis bus priimtas. Žr. Komisijos pasiūlymą COM(2025) 984 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52025PC0984 .

(28)    Įrašyti nuorodą į Reglamentą, kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas, kai jis bus priimtas. Žr. Komisijos pasiūlymą COM(2025) 555 final/2, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52025PC0555R%2801%29 .

(29)    2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj ).

(30)    Bendra deklaracija Building the next generation cloud for businesses and the public sector in the EU, 2020 10 15, https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/towards-next-generation-cloud-europe .

(31)    Berlyno deklaracija dėl skaitmeninės visuomenės ir vertybėmis grindžiamos skaitmeninės valdžios, 2020 12 8, https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/berlin-declaration-digital-society-and-value-based-digital-government .

(32)    Tarybos išvados dėl ES skaitmeninės politikos ateities, 2024 5 21, https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9957-2024-INIT/lt/pdf .

(33)    2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2847 dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų produktams su skaitmeniniais elementais, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013 bei (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2020/1828 (Kibernetinio atsparumo aktas) (OL L, 2024/2847, 2024 11 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2847/oj ).

(34)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/24/oj ).

(35)    2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/903, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės, (Europos sąveikumo aktas) (OL L, 2024/903, 2024 3 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/903/oj ).

(36)    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj ).

(37)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj ).

(38)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB, (OL L 295, 2018 11 21, p. 39, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj ).

(39)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(40)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(41)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(42)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.

(43)    Naujosios DFP biudžeto eilutės dar nėra žinomos.

(44)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(45)    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(46)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.